Anksčiau šį mėnesį analogiškų priemonių ėmėsi Europos sąjunga ir Jungtinės Valstijos.
„Rusijos vyriausybė ne kartą parodė nenorą gerbti pamatines savo žmonių teises“, – išplatintame pareiškime nurodė užsienio reikalų ministras Marcas Garneau.
Anot jo, Kanada ir jos sąjungininkės toliau didins spaudimą Maskvai paleisti A. Navalną – centrinį Rusijos opozicijos judėjimo veikėją, kurį pernai bandyta nunuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, taip pat „neteisėtai sulaikytus“ jo šalininkus.
„Rusijos šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai neliks be atsako“, – pabrėžė Kanados diplomatijos vadovas.
A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną, vos atskridęs į Maskvą iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo. Opozicionieriaus areštas sulaukė griežto pasmerkimo Vakaruose, o JAV ir ES pareikalavo nedelsiant jį paleisti.
Vasarį kovos su korupcija aktyvistas buvo nuteistas už tai, kad 2014-aisiais pažeidė byloje dėl sukčiavimo ir lėšų pasisavinimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas, ir šiuo metu atlieka jam skirtą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę liūdnai pagarsėjusioje Pokrovo pataisos kolonijoje netoli Maskvos.
Kanada paskelbė sankcijas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui Aleksandrui Bortnikovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui, taip pat prezidento Vladimiro Putino administracijos ir gynybos aukšto rango pareigūnams.
Rusija pasmerkė naujas sankcijas ir pažadėjo imtis analogiškų priemonių.
„Savaime suprantama, kad šis priešiškas žingsnis, darantis žalą ir taip sudėtingiems dvišaliams santykiams, neliks be tinkamo atsako“, – nurodė Rusijos ambasada Otavoje.
„Otavai derėtų pagalvoti apie savo žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant sisteminį smurtą prieš autochtonus ir rasinės diskriminacijos apraiškas“, – rašoma ambasados išplatintame pareiškime, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino sankcijas neteisėtomis ir sakė, kad V. Putinas neplanuoja pasiklabėti telefonu su Kanados vyriausybės vadovu Justinu Trudeau.
Kremlius sako puikiai jaučiantis Vakarų politiką sulaikyti ir slopinti Rusiją
Tikslinga Vakarų šalių linija dėl Rusijos sulaikymo ir slopinimo yra realybė, kaip ir „vos ne priverstiniai“ bandymai ją demokratizuoti, pareiškė prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Vykdoma tikslinga linija dėl Rusijos sulaikymo ir slopinimo. Linija Rusijai sulaikyti tikrai absoliučiai pastovi ir pastebima plika akimi. Žinote, buvo aiškiai jaučiami tokios vos ne priverstinės demokratizacijos bandymai nuo, turbūt, Sovietų Sąjungos subyrėjimo momento – mes visi juos matėme, visi juos prisimename“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Peskovas.
Pasak jo, šiems bandymams pasitelkiami vis nauji technologiniai instrumentai.
„Ir, žinoma, tai, kas vadinama minkštąja jėga, išsikelia gana netrivialius „kietus“ tikslus. Tai akivaizdu“, – pažymėjo D. Peskovas.
Jo buvo paprašyta pakomentuoti Rusijos Saugumo Tarybos vadovo Nikolajaus Patruševo žodžius, kad būtina kovoti su Vakarų idealų ekspansija.
D. Peskovas pabrėžė, kad Rusijai visuomet buvo nepriimtinas kišimasis į valstybių vidaus reikalus, kad ji „pati to niekada nedaro ir kategoriškai prieštarauja, kai tai vyksta“.
„Mes vertiname kultūrinius mainus, vertiname mainus pilietinės visuomenės linija ir taip toliau, bet ne tų vertybių, kurių pas mus nėra ar kurios pas mus laikomos neteisėtomis, primetimo mums formatu... Tai taip pat vyksta“, – pažymėjo jis.
