2011 metų sutartis, pasirašyta 45 valstybių bei Europos Sąjungos (ES) reikalauja, kad šalių vyriausybės priimtų įstatymus, įgalinančius bausti už smurtą artimoje aplinkoje bei kitokias smurto prieš moteris formas.
Lenkijos parlamentas antradienį nubalsavo dėl nutarimo pavadinimu „Taip šeimai, Ne socialinei lyčiai“ siuntimo parlamentiniams komitetams.
Dokumento tekste raginama šaliai atsitraukti iš Stambulo konvencijos sutarties.
Tai įvyko po Turkijos atsitraukimo iš sutarties anksčiau šį mėnesį. Šis žingsnis jau sulaukė gausių protestų šalies viduje ir tarptautinio pasmerkimo.
Dešiniosios pakraipos Lenkijos valdžia jau praėjusią vasarą išreiškė ketinimus pasitraukti iš sutarties teigdama, kad konvencija negerbia religijos ir propaguoja kontraversišką socialinės lyties (gender) ideologiją.
„Parlamentas gali ir turi atmesti šį pavojingą nutarimą, užtikrinti visų moterų bei mergaičių apsaugą nuo smurto“, – teigė moterų teisių tyrėja teisių gynėjų organizacijoje „Human Rights Watch“ Hillary Margolis.
„Planuotos tėvystės federecijos Europos tinklo“ (IPPF-EN) vadovė Irene Donadio kalbėjo „Euronews“, kad šis žingsnis „verčia labai nerimauti“.
„Mes esame labai labai susirūpinę dėl įvykių Lenkijoje. Manome, kad kyla reali grėsmė, kad moterų apsaugos nuo smurto mechanizmai bus išardyti, – teigė I.Donadio. – Taip pat su baime stebime bandymus pakeisti Stambulo konvenciją kitokia šeimos teisių konvencija.“
Remiantis nutekėjusiais valdžios duomenimis, kuriuos gavo Balkanų tyrimų ir ataskaitų tinklas (BIRN), vyriausybė siekia pakeisti konvenciją nauja sutartimi, kuria būtų uždraudžiami abortai ir tos pačios lyties asmenų santuokos.
„Galiu tepasakyti, esame pasibaisėję vėliausiais Lenkijos valdžios žingsniais ir jaudinamės dėl Lenkijos moterų likimo“, – kalbėjo I.Donadio.
Lenkijos teisingumo ministerija bei užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti situaciją.
Atsiranda grasinimų mirtimi
Artėjant balsavimui IPPF-EN, „Human Rights Watch“ ir CIVICUS paskelbė naują ataskaitą, kurioje atskleidžiama nerimą kelianti tendencija – Lenkijoje dažnėja grasinimų susidoroti su moterų teisių gynėjais.
„Bent septynios moterų teises bei teisę į abortą ginančios organizacijos Lenkijoje susilaukė grasinimų susprogdinti bei nužudyti. Tai yra nemalonus priminimas apie moterų teisių gynėjams kylančias grėsmes“, – pareiškime rašė šios nevyriausybinės organizacijos (NVO).
„Policija turėtų atidžiai ištirti grėsmes moterų teisių gynėjams ir kitiems žmogaus teisių aktyvistams, ir nubausti atsakingus asmenis“, – tvirtina NVO.
Aktyvistai pripažįsta, kad Lenkijos valdžia ne tik netiria grasinimų, bet ir pati prisideda prie nesaugumo jausmo diskredituodama jų darbą.
„Vietoje to, kad stengtųsi nukreipti pyktį į kovotojus už pamatines teises, lenkų pareigūnai tegu geriau daro viską, kas jų galioje, kad apsaugotų moteris ir moterų teises“, – teigė organizacijos CIVICUS tyrėja Aarti Narsee.
„Keli moterų teisių gynėjai buvo sulaikyti arba susiduria su politiškai motyvuotais kriminaliniais kaltinimais“, – prideda teisių gynėjai. Kalba eina apie sulaikymus per protestus pandemijos metu dėl „epidemiologinės grėsmės“.
Protestai pratrūko pernai spalį, po to, kai konstitucinis teismas patvirtino abortų esant vaisiaus apsigimimams draudimą.
Šie protestai buvo didžiausias antivyriausybinis judėjimas Lenkijoje nuo pat komunizmo žlugimo prieš tris dešimtmečius. Abortų draudimas buvo priimtas sausio pabaigoje.
„ES privalo reaguoti“
„Jei mes žiūrėsime ir nieko nedarysime, tai sukurs dramatiška precedentą ES“, – pastebi I.Donadio.
„ES privalo raginti prisijungti prie Stambulo konvencijos ir teisiškai įsipareigoti apsaugoti moteris visoje ES“, – tviteryje rašė Europos Parlamento narys Guy Verhofstadtas po balsavimo Lenkijos parlamente.
Įtampa tarp Briuselio ir Varšuvos eskalavosi pastaraisiais metais dėl pastarosios priimtų sprendimų, kuriais buvo pakirsta teismų autonomija, žiniasklaidos laisvė bei LGBT bendruomenės teisės.
Trečiadienį Europos Komisija pranešė, kad kreipsis į ES pagrindinį teismą dėl ilgalaikių teisės viršenybės bei aukščiausiojo teismo teisėjų nepriklausomybės Lenkijoje.
Bloko vykdomosios valdžios organas nurodo, kad kreipsis į Europos teisingumo teismą dėl laikinų priemonių iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, taip siekiant „užkirsti kelią rimtos ir nepataisomos žalos, daromos teismų nepriklausomumui ir ES teisinei tvarkai, paaštrėjimui“.
ES pernai metų pabaigoje patvirtino teisinį mechanizmą, kuris susieja ES finansavimą su pagarba ES kertinėms demokratinėms vertybėms.
Visgi, I.Donadio nuomone, blokas turėtų imtis ryžtingesnių priemonių ir pritaikyti Lenkijai 7 straipsnį dėl nesugebėjimo užtikrinti moterų teisių.
7 straipsnis yra procedūra, kuria apribojamos kai kurios šalies narės teisės, jei yra akivaizdi grėsmė, kad šalis pažeidžia pamatines bloko vertybes.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
