Konfliktas Rytų Ukrainoje, kuris prasidėjo 2014 metais po Maidano revoliucijos ir Rusijos aneksijos Kryme, nuo 2015 m. paskelbtų paliaubų vis regėjo pakartotinas kovas. Tačiau šiuo metu girdimi Maskvos, Kijevo ir Vašingtono perspėjimai bei pareiškimai yra rimčiausi bei griežčiausi per pastaruosius mėnesius.
Maskva ir Kijevas konfliktuoja nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, o Rusijos remiami separatistai Ukrainos Donbase pradėjo kruviną pilietinį karą, paskelbdami Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Jungtinių Tautų teigimu, per kovas žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių – daugiausia per pirmuosius mėnesius, kai Maskvos remiami separatistai ir Ukrainos pajėgos kovojo dėl teritorijos.
Nepaisant 2015 m. įsigaliojusių paliaubų, žinomų kaip Minsko susitarimas, kurioms tarpininkavo ES, konfliktai vis pasikartodavo abiem pusėms susiduriant per 500 kilometrų fronto linijoje, padalijančioje ginčijamą teritoriją tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų. Taikos derybos pastaruosius šešerius metus iš esmės strigo.
Konfliktus stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir toliau kiekvieną dieną praneša apie dešimtis, kartais šimtus, paliaubų pažeidimų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad 2021 m. buvo sužaloti 57 vyrai, o žuvo 20 šalies karių, keturi jų – šios savaitės pradžioje.
Keli pranešimai, įskaitant vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriais dalijamasi socialiniuose tinkluose, užfiksavo, kad didelės Rusijos karinės pajėgos dislokuojamos tiek Kryme, tiek netoli Rusijos sienos su rytų Ukraina.
Prie sienos su Ukraina dislokuota 4000 Rusijos karių, rašo „New York Times“, remdamasi neįvardintu JAV pareigūnu.
Laikraštyje taip pat teigiama, kad reaguodama į didinamas Rusijos pajėgas, JAV kariuomenės Europos vadovybė pakėlė pavojaus lygį iki aukščiausio lygio – „galimai neišvengiamos krizės“.
Kryme analitikai kelis mėnesius trukusį vandens trūkumą nurodė kaip galimą įtampos šaltinį. Tai iš dalies paskatino Ukraina, nutraukusi tiekimą per Šiaurės Krymo kanalą, kuris po aneksijos sudarė 85% pusiasalio vandens tiekimo.
JAV prezidentas Joe Bidenas išreiškė tvirtą paramą Ukrainai. J.Bidenas „patvirtino nepalaužiamą JAV paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, atsižvelgiant į nuolatinę Rusijos agresiją Donbase ir Kryme“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Jungtinės Valstijos kaltino Rusiją dėl savo „agresyvių ir provokuojančių veiksmų“, kurie, jų teigimu, skirti Ukrainai įbauginti.
NATO karinis aljansas ketvirtadienio vakarą surengė skubų susitikimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos karinės struktūros.
Ketvirtadienį per gynybos vadų telefoninį skambutį Vašingtonas Kijevui pareiškė, kad „nepaliks Ukrainos vienos, jei padidėtų Rusijos agresija“, rašoma Ukrainos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.
Tuo metu Rusija teigė, kad jos karių judėjimas yra gynybinio pobūdžio.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį sakė, kad Rusija turi teisę savo nuožiūra perkelti karinius dalinius ir karius po šalį. Jis pridūrė, kad „tai neturėtų niekam kelti nerimo ir grėsmės“.
Jau kelias savaites Kremlius teigė, kad Ukraina taip pat kelia savo karinius dalinius link konflikto zonos.
Tačiau Rusija į JAV ir NATO perspėjimus taip pat reagavo griežčiau. D.Peskovas penktadienį sakė, kad padėtis Rytų Ukrainoje yra nestabili ir rizikuoja bet kuriuo metu „sprogti“.
Jis teigė, kad NATO kariuomenės dislokavimas netoli konflikto zonos ar Rusijos sienų paskatins Maskvą reaguoti.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad tolimesnis konflikto eskalavimas Donbase „sunaikins“ Ukrainą, penktadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Dabartinė Rusijos eskalacija yra sisteminė ir didžiausia per pastaruosius metus, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Vienintelė išeitis yra diplomatija“.
Prezidentas V.Zelenskis penktadienį sakė, kad „raumenų demonstravimas karinių pratybų ir galimų provokacijų pasienyje forma yra tradiciniai Rusijos žaidimai“.
Analitikai nesutaria, ką reiškia Rusijos kariuomenės judėjimas ir kokią grėsmę tai gali kelti galimam konflikto atgaivinimui.
Kai kurie mano, kad Kremlius demonstruoja savo galią ir bando atgaivinti taikos derybas, kurios pastūmėtų Ukrainą į Rusijai palankesnį susitarimą.
Taip pat manoma, kad taip siekiama patikrinti naujos JAV administracijos įsipareigojimą Kijevui.
Kiti bijo, kad tai gali būti įžanga naujam Rusijos agresijos etapui.
CNA vyresnysis analitikas ir Rusijos kariuomenės ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad pirmasis scenarijus yra labiau tikėtinas. Jis pažymėjo, kad vargu ar dabartinio kariuomenės lygio pakaktų rimtai karinei eskalacijai.
Konfliktų žvalgybos komanda, stebinti Rusijos karines ir saugumo tarnybas, taip pat teigė, kad kariuomenės telkimas gali būti „skirtas grasinti Ukrainai“.
Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina neseniai uždraudė tris Kremliui palankias žiniasklaidos priemones – šis žingsnis Maskvoje vertinamas kaip ataka prieš rusakalbius Ukrainoje ir tiesioginė grėsmė Rusijos įtakai šalyje.
Tačiau Rusijos kariuomenės ekspertas Jamesas Sherras rašė, kad realiausiu variantu laiko „lokalizuotą, dramatišką ir niokojančią konflikto eskalaciją, dėl kurios dabartinėje demarkacijos linijoje būtų dislokuoti Rusijos taikdariai“.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
