Beveik 40 proc. šios Pietų Amerikos valstybės gyventojų sulaukė nors vienos COVID-19 vakcinos dozės, rodo „Our World in Data“ statistiniai duomenys. Tai yra vienas geriausių vakcinacijos pasiekimų rodiklių pasaulyje.
Bent viena doze didesnį procentą populiacijos kol kas yra paskiepiję tik Izraelis ir Jungtinė Karalystė.
Nepaisant to, 19 milijonų gyventojų turinti Čilė pastarosiomis savaitėmis išgyvena staigų koronaviruso infekcijų augimą. Nepadėjo nei per pasaulį nuskambėjusi greita vakcinacijos kampanija, nei griežtas karantinas.
Sveikatos organizacijos „Pan American Health Organization“ (PAHO) direktorius šiame regione pabrėžė, kad skiepų neužteks norint sumažinti naujų užsikrėtimų skaičių.
Naujų dienos užsikrėtimų skaičius Čilėje pasiekė rekordą balandžio 9 – tada jis pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopė 9 tūkst. Praėjusios vasaros piko metu rekordas buvo 7 tūkst.
Šalies sveikatos ministras Enrique Paris ketvirtadienį žurnalistams sakė besiviliantis, kad pikas jau pasiektas.
„Kai bus pasiektas pikas, lauksime ne atvejų skaičiaus mažėjimo, bet stabilizacijos, o tada ir grįžimo prie mažesnių pacientų skaičių“, – sakė jis.
Kas buvo padaryta blogai?
Sveikatos ekspertai teigia, kad naujausią atvejų augimą nulėmė greičiau plintančios viruso atmainos, apribojimų atlaisvinimas, padidėjęs žmonių mobilumas ir paprasčiausių atsargos priemonių, tokių, kaip atstumo laikymasis ir kaukės, ignoravimas.
Čilės centro dešinės vyriausybė, vadovaujama prezidento Sebastiano Pinera įsakė uždaryti (su tam tikromis išimtimis) šalies sienas nuo 2020 metų kovo iki lapkričio, galiausiai praėjusių metų pabaigoje buvo nutarta atsiverti tarptautiniams keliautojams.
Siekiant atgaivinti pandemijos nuvargintą ekonomiką buvo atidarytos parduotuvės, restoranai ir kai kurie kurortai.
Taigi, nors vakcinacija vyksta sparčiai, atvejų skaičių augina pavojingos ir greitai plintančios viruso atmainos P.1, kurį pirmieji atnešė turistai ir Brazilijos.
Taip pat diskutuojama apie skiepų efektyvumą. Čilėje daugiausiai skiepijama „CoronaVac“ vakcina, sukurta Kinijos firmos „Sinovac“.
Kiek anksčiau šį mėnesį Kinijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas pripažino, kad norėdama užtikrinti savo vakcinų efektyvumą, Kinija turėtų pakeisti savo vakcinas arba patobulinti jų vartojimo metodą.
„Mes išspręsime problemą, kad dabartinės mūsų vakcinos nėra aukšto apsaugos lygio“, – konferencijoje balandžio 11 kalbėjo Kinijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas George Gao. Vėliau jis tvirtino, kad jo teiginiai buvo neteisingai suprasti.
Kiniškų COVID-19 vakcinų vėliausiųjų tyrimų etapų duomenys nėra viešai paskelbti, o prienama informacija apie „CoronaVac“ visur pateikiama skirtinga. Bandymai Brazilijoje parodė, kad jos efektyvumas tesiekia vos 50 proc. Tai yra gerokai mažiau, nei „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ bei „Oxford-AstraZeneca“ vakcinų. Visgi, Turkijos tyrėjai nustatė, kad šios vakcinos efektyvumas netgi 83.5 proc.
Čilės universiteto anksčiau šį mėnesį atliktoje studijoje parodoma, kad „CoronaVac“ efektyvumas siekia 56.5 proc. praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės. Šokiruoja, tačiau po pirmosios dozės veiksmingmas tėra 3 proc.
„Tai padeda suprasti, kodėl Čilė, kur vakcinacija yra viena sparčiausių pasaulyje, tačiau 93 proc. dozių atkeliavo iš Kinijos, išgyvena atvejų augimą ir nefiksuoja ligoninių lovų tuštėjimo bei mažesnio mirtingumo, ko tikėtis galima matant Izraelio, Jungtinės Karalystės ir JAV pavyzdžius“, – tyrimo ataskaitoje rašė rizikos konsultacijų agentūros „Eurasia Group“ prezidentas Ianas Bremmeris.
„Čilė ir Jungtiniai Arabų Emyratai planuoja skiepyti dar ir trečia kiniškos vakcinos doze, bet tai išaugins dvejones dėl kiniškų preparatų“, – kalbėjo I. Bremmeris.
„Visapusiška strategija“
„Negaliu nepabrėžti – daugumoje valstybių vakcinų neužteks sustabdant šią pandemijos bangą, – spaudos konferencijoje kalbėjo PAHO direktorė Carissa Etienne. – Paprasčiausiai jų nėra pakankamai, kad būtų įmanoma apsaugoti kiekvieną didžiausios rizikos šalyse.“
C.Etienne spaudžia politikos formuotojus regione, kad jie įgyvendintų „visapusišką strategiją“ pagreitinant skiepijimo tempą bei naudotųsi patvirtintomis visuomenės sveikatos apsaugos priemonėmis.
Balandžio 14 abu Amerikos žemynai pranešė apie 1.3 milijono naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų ir beveik 36 tūkst, mirčių per praėjusią savaitę. Taip pranešė Jungtinių Tautų sveikatos agentūra.
Iki dabar Amerikos žemynai užfiksavo beveik 60 milijonų užsikrėtimo atvejų ir 1.4 milijonų mirčių. Pagal šiuos skaičius, šis regionas yra labiausiai paveiktas pasaulyje.
„Mes nesielgiame kaip vis blogėjantį protrūkį išgyvenantis regionas“, – pastebėjo C.Etienne. Ji apibūdino Pietų Ameriką kaip viruso „epicentrą“.
C.Etienne teigimu, negana to, kad kai kuriose teritorijose buvo atlaisvinti apribojimai, naujosios greičiau plintančios viruso atmainos prisidėjo prie infekcijų skaičiaus augimo. Šiuo metu Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Peru ir kai kuriose Bolivijos vietovėse pastebimas staigus infekcijų augimas.
Paragvajus, Urugvajus, Argentina ir Čilė irgi stebi nesibaigiantį koronaviruso atvejų augimą.
Parengta pagal „CNBC“ inf.
