Tačiau ekspertai baiminasi, kad tikrasis skaičius gali būti iki 30 kartų didesnis.
Indijos sveikatos priežiūros darbuotojai ir mokslininkai jau seniai įspėjo, kad apie COVID-19 infekcijas ir su jomis susijusias mirtis pranešama gerokai per mažai dėl kelių priežasčių, įskaitant prastą infrastruktūrą, žmogiškąsias klaidas ir žemą tyrimų lygį.
Kai kurie dalykai nuo to laiko pasikeitė. Pavyzdžiui, po pirmosios bangos labai padaugėjo tyrimų. Vis dėlto tikrasis antrosios bangos, kuri dabar siaubia Indiją, mastas greičiausiai yra daug didesnis, nei rodo oficialūs skaičiai.
„Visuotinai žinoma, kad tiek susirgimų, tiek mirtingumo skaičiai visada buvo per maži“, – sakė Ligų dinamikos, ekonomikos ir politikos centro Naujajame Delyje direktorius Ramananas Laxminarayanas.
„Praėjusiais metais apskaičiavome, kad atliekant tyrimus buvo užfiksuotas tik vienas iš maždaug 30 užsikrėtimo atvejų, todėl pranešamų atvejų skaičius yra gerokai per mažas, – pranešė jis. – Šį kartą mirtingumo skaičiai tikriausiai yra gerokai nuvertinti, ir tai, ką matome vietoje, yra daug daugiau mirčių, nei pranešama oficialiai.“
Praėjusių metų rugsėjį, kai pirmoji banga pradėjo slūgti, vyriausybė nurodė mažą mirčių skaičių kaip sėkmingo kovos su protrūkiu ženklą ir pagrindė savo sprendimą panaikinti kai kuriuos apribojimus.
Ministras pirmininkas Narendra Modi džiaugėsi mažais skaičiais, nes jie didina „žmonių pasitikėjimą“, ir prognozavo, kad „visa šalis iš kovos su COVID-19 išeis nugalėtoja.“
Ši kova tebevyksta. Remiantis Vašingtono universiteto Sveikatos rodiklių ir vertinimų instituto prognozių modeliais, dabar prognozuojama, kad kasdien mirčių skaičius šalyje augs iki gegužės vidurio.
Prognozės rodo, kad per dieną gali mirti daugiau nei 13 tūkst. žmonių – daugiau nei keturis kartus daugiau nei dabar.
„Nemanau, kad kuri nors šeima išvengė mirties dėl COVID-19, – sakė R. Laxminarayanas. – Kiekvienoje šeimoje, apie kurią tik galiu pagalvoti, yra miręs žmogus.“
Nuo pirmosios bangos Indijos testavimo pajėgumai smarkiai išaugo. Praėjusiais metais šalyje per dieną būdavo ištiriama mažiau nei pusė milijono žmonių, o dabar, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vyriausioji mokslininkė dr. Soumya Swaminathan, „per dieną atliekama beveik 2 milijonai tyrimų“.
„Tačiau to vis dar nepakanka, nes vidutinis teigiamų rezultatų rodiklis šalyje yra apie 15 %, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Delyje, jis siekia 30 % ir daugiau, – sakė ji pirmadienį. – Tai reiškia, kad yra daugybė žmonių, kurie yra užsikrėtę ir kurių neaptinkame vien dėl tyrimų pajėgumų.Tik vėliau sužinosime, kiek iš tikrųjų buvo užsikrėtusių žmonių.“
Pasak Mičigano universiteto biostatistikos ir epidemiologijos profesoriaus Bhramaro Mukherjee, yra kelios nepakankamo testavimo priežastys. Akivaizdžiausia yra ta, kad besimptomiai pacientai, dar vadinami „tyliosiomis infekcijomis“, gali tiesiog nežinoti, kad yra užsikrėtę, ir todėl niekada nesitikrinti.
Be to, skirtinguose miestuose ir valstijose yra skirtingos pranešimų apie atvejus struktūros, o kaimo vietovėse tyrimai gali būti mažiau prieinami. Skurdžiau gyvenantys žmonės gali neturėti galimybių skirti laisvo laiko, kad galėtų atlikti testus, arba nuvykti į testavimo centrą.
Tačiau serologiniai tyrimai, kurių metu imuninėje sistemoje nustatomi antikūnai, rodantys, ar žmogus turėjo sąlytį su virusu, leidžia mokslininkams geriau įvertinti, kiek žmonių iš tikrųjų gali būti užsikrėtę.
„Ankstesni nacionaliniai tyrimai parodė, kad tokių žmonių skaičius yra bent 20-30 kartų didesnis nei buvo pranešta“, – sakė PSO atstovė S. Swaminathan.
Dėl nepakankamai finansuojamos šalies visuomenės sveikatos priežiūros infrastruktūros net ir įprastu metu valstybinėse sistemose užregistruojama tik 86 proc. mirčių visoje šalyje. Pasak bendruomenės medicinos specialisto daktaro Hemanto Shewade, tik 22 proc. visų užregistruotų mirčių nurodoma oficiali mirties priežastis, patvirtinta gydytojo.
Dauguma žmonių Indijoje miršta namuose ar kitose vietose, o ne ligoninėse, todėl gydytojai paprastai nedalyvauja nustatant mirties priežastį – ši problema tik dar labiau paaštrėjo per antrąją bangą, kai ligoninėse nebeliko vietos.
COVID-19 pacientai, neturėdami kur eiti, vis dažniau miršta namuose, stovinčiuose greitosios pagalbos automobiliuose, laukiamuosiuose ir prie perpildytų klinikų.
Taip pat kyla logistinių problemų, pavyzdžiui, nacionalinėje duomenų bazėje trūksta informacijos arba yra žmogiškųjų klaidų. Šios problemos dar labiau pasireiškia kaimo vietovėse.
Masinės laidotuvės, kremavimas ir kūnų sankaupos taip pat sukėlė abejonių dėl oficialiai praneštų mirčių skaičiaus daugelyje miestų per pastarąsias kelias savaites. Ekspertai teigia, kad neatitikimai iš dalies galėjo atsirasti dėl to, kad pacientai mirė anksčiau, nei buvo ištirti, arba kad jų mirties priežastimi buvo įvardyti ne COVID-19 sukeltos ligos veiksniai.
„Tikras iššūkis fiksuojant COVID-19 mirties atvejus yra tai, kad mirties priežasčiai dažnai priskiriama gretutinė liga, pavyzdžiui, inkstų ar širdies liga, – sakė B. Mukherjee. – Štai kodėl daugelis šalių dabar atlieka perteklinių mirčių skaičiavimus.“
B. Mukherjee teigė, kad iš dalies dėl to, kad apie koronavirusą buvo pranešta nepakankamai, Indiją užklupo antroji banga.
„Jei turėtume tikslesnius duomenis apie ligos atvejus, infekcijas ir mirtis, žinoma, būtume daug geriau pasirengę ir numatytume sveikatos priežiūros išteklių poreikį, – sakė ji. – Neteisingi duomenys iš tikrųjų nekeičia tiesos. Tai tik pablogina politikos formuotojų galimybes numatyti poreikius“.
Antroji banga, prasidėjusi kovo viduryje, smarkiai smogė sostinei Naujajam Deliui, taip pat vakarinei Maharaštros valstijai. Balandžio 19 d. Delio sąjungos teritorijoje, kurioje yra Naujasis Delis, buvo paskelbtas karantinas. Vėliau šis draudimas buvo pratęstas iki gegužės 3 d.
Tačiau tokių atvejų daugėja ir kitose valstijose, todėl kai kurios valdžios institucijos, siekdamos išvengti sostinėje įvykusios nelaimės, ėmėsi naujų apribojimų.
Pietinėje Karnatakos valstijoje nuo antradienio ateinančias dvi savaites bus įvesta komendanto valanda 21.00 val., o nuo 6.00 iki 10.00 val. ryto bus leidžiama teikti tik būtiniausias paslaugas, praneša CNN filialas „News 18“.
Šiaurės Pandžabo valstija pirmadienį taip pat paskelbė panašias priemones, įskaitant naktinę komendanto valandą ir karantiną savaitgaliais.
„Raginu jus visus likti namuose ir išeiti į lauką tik tada, kai tai yra absoliučiai būtina“, – pirmadienį tviteryje parašė valstijos vyriausiasis ministras.
Tuo tarpu valstijos ir vietos valdžios institucijos desperatiškai laukia pagalbos iš centrinės vyriausybės ir užsienio. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Pakistanas yra vienos iš šalių, kurios ėmėsi siūlyti pagalbą ir siųsti labai reikalingą medicininę įrangą, įskaitant ventiliatorius ir deguonį.
Pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministro Dominiko Raabo, antradienį Indiją pasiekė pirmosios pagalbos siuntos iš Jungtinės Karalystės.
„Niekas nėra saugus, kol mes visi nesame saugūs“, – parašė jis tviteryje, pridėdamas atvykusios pagalbos nuotraukas.
Parengta pagal CNN inf.
