Per pastarąjį mėnesį Kinijos bendrovės sudarė susitarimus dėl daugiau kaip 260 mln. dozių Rusijos vakcinos „Sputnik V“ gamybos, kurią leista naudoti daugiau kaip 60 valstybių, įskaitant daugelį besivystančių šalių, tokių kaip Meksika, Indija ir Argentina.
Šie sandoriai simbolizuoja, kad Kinijos ir Rusijos tarptautiniai vakcinų tikslai vis labiau sutampa: jos padeda besivystančioms šalims, kurias apleido jų tradiciniai Vakarų partneriai, kaltinami skiepų kaupimu.
Duke universiteto tyrimai rodo, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija, yra nupirkusios tiek vakcinų, kad jų gyventojai būtų paskiepyti daugiau nei tris kartus, tačiau didžioji dauguma kitų šalių turi vakcinų vos pusei savo piliečių, įskaitant kai kurias šalis, labiausiai nukentėjusias nuo COVID-19.
Kinijos ir Rusijos santykių ekspertas, buvęs Australijos ambasados Maskvoje misijos vadovo pavaduotojas Bobo Lo teigė, kad tiek Maskva, tiek Pekinas pandemijoje įžvelgė galimybę gauti geopolitinės naudos, pelnyti palankumą ir įtaką savo autokratinėms sistemoms.
„Jiems naudinga pabrėžti, kad Vakarai elgiasi savanaudiškai, ribodami vakcinos platinimą besivystančioms šalims, – sakė jis. – Tai tikrai patogus naratyvas tiek Pekinui, tiek Maskvai“.
Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas turi ir tamsiąją pusę. Pasak Virdžinijos sandraugos universiteto politikos mokslų profesorės Judyth Twigg, pastaraisiais mėnesiais Rusija dezinformacijos priemonėmis bandė pakirsti pasitikėjimą JAV ir Jungtinės Karalystės vakcinomis, pavyzdžiui, „Pfizer“ ir „AstraZeneca“.
Tą patį darė ir Kinija, kurios valstybinė žiniasklaida sureikšmino pranešimus apie mirtis nuo JAV ir Europoje pagamintų vakcinų.
B.Lo sakė, kad tiek Rusija, tiek Kinija yra suinteresuotos diskredituoti JAV vadovaujamą pasaulio tvarką, ypač Pekinas, kuris nori pasinaudoti galimybe pagerinti savo reputaciją ir tapti pasauliniu lyderiu.
„Kinija sako, kad mes jie supranta piliečių ir nėra imperinė galybė kaip Vakarų valstybės. Neva jie tik norime padėti“, – teigė B.Lo.
Vakcinos buvo net dovanojamos
2020 m. rugpjūtį Rusija pirmoji paskelbė sukūrusi patikimą COVID-19 vakciną, pavadintą „Sputnik V“, pagal 1957 m. šalies kosminę istoriją pradėjusį rašyti palydovo paleidimą.
Pirmines abejones dėl vakcinos veiksmingumo išsklaidė vasario mėn. žurnale „Lancet“ paskelbtas tyrimas, kurio preliminariais rezultatais nustatyta, kad vakcinos veiksmingumas yra 91,6 proc.
Dabar šimtai milijonų rusiškos „Sputnik V“ vakcinos dozių kartu su Kinijos „Sinovac“ ir „Sinopharm“ skiepais keliauja po pasaulį, nors tik „Sinopharm“ buvo priimta į Pasaulio sveikatos organizacijos COVAX iniciatyvą. Nei „Sputnik V“, nei „Sinovac“ nebuvo patvirtintos PSO.
Lotynų Amerikoje, tradiciškai JAV įtakos zonoje, tokios šalys kaip Argentina ir Čilė pirko daug rusiškų ir kiniškų skiepų, kad užpildytų vakcinų diegimo spragas.
Remiantis Duke universiteto vakcinų pirkimų duomenimis, Argentina užsakė 30 mln. dozių rusiškos vakcinos „Sputnik V“ ir 4 mln. dozių vakcinos „Sinopharm“. Iki šiol Argentinai nepavyko sudaryti sandorio dėl JAV kompanijos „Pfizer“ vakcinos, nors ji užsakė 23 mln. dozių „AstraZeneca“ vakcinos.
Indonezija, ilgametė JAV sąjungininkė Pietryčių Azijoje, kreipėsi į Kiniją, prašydama užsakyti daugiau „Sinovac“ siuntų po to, kai „AstraZeneca“ užsakymas buvo atidėtas metams dėl protrūkio Indijoje, praneša valstybinė naujienų agentūra „Antara“.
Iki šiol Indonezija nupirko daugiau „Sinovac“ vakcinų nei bet kuri kita šalis – mažiausiai 125 mln. dozių, teigia Duke universitetas.
Antroji pagal dydį „Sinovac“ pirkėja yra Turkija, kuri, pasak Valstybės departamento, yra „itin svarbi JAV regioninė partnerė“. Turkija nusipirko 100 mln. dozių Kinijoje pagamintos vakcinos ir sausio mėn. pradėjo naudoti pirmąsias dozes – prireikė dar keturių mėnesių, kol buvo atvežtos JAV „Pfizer“ pagamintos vakcinos. Ankara net išsiuntė šimtus tūkstančių perteklinių „Sinovac“ dozių į Libiją.
Vasario mėn. Rusijos valstybinis turto fondas RDIF pranešė, kad buvo prašoma daugiau kaip 2,5 mlrd. vakcinos „Sputnik V“ dozių. Tuo pat metu „Sinopharm“ teigė gavusi užsakymų 500 mln. dozių, rašo „Global Times“.
Tuo tarpu „Sinovac“ buvo paprašyta pristatyti 450 mln. dozių ir planavo perduoti vakcinos gamybos technologiją dešimčiai šalių, pranešė „Reuters“.
Dauguma Rusijos ir Kinijos tiekiamų vakcinų buvo parduodamos, o ne dovanojamos, tačiau „Think Global Health“ atlikta analizė parodė, kad 63 iš 65 šalių, kurioms Pekinas iki šiol padovanojo vakcinų, priklausė Xi Jinpingo pasirašytai „Juostos ir kelio“ iniciatyvai.
Kinija ne tik gamina savo vakcinas, bet ir padeda gaminti Rusijos vakcinas. Iki balandžio 19 d. trys privačios Kinijos bendrovės sudarė didelius susitarimus su Rusija dėl 260 mln. vakcinos „Sputnik V“ dozių gamybos: 60 mln. dozių pagamino „Shenzhen Yuanxing Gene-tech Co“, 100 mln. dozių – „TopRidge Pharma“ ir 100 mln. dozių – „Hualan Biological Bacterin Inc“, rašo „Global Times“.
Sandorį iš dalies lėmė nepakankami Rusijos gamybos pajėgumai. Sausio mėn. Rusija įspėjo, kad šalims, laukiančioms dozių, vakcina gali tekti vėluoti iki trijų savaičių.
Kinijos gebėjimą gaminti vakcinas kitoms šalims, įskaitant Rusiją, iš dalies lėmė tai, kad COVID-19 protrūkis beveik visiškai suvaldytas jos teritorijoje, todėl sparčiai atnaujinami šalies gamybos pajėgumai.
Kovo mėn. bendrovė „Sinopharm“ paskelbė planus sukurti iki 3 mlrd. dozių per metus, todėl, pasak valstybinės žiniasklaidos, ji taps didžiausia koronavirusinės vakcinos gamintoja pasaulyje. Bendrovė „Sinovac“ teigė siekianti padidinti savo metinius pajėgumus iki 2 mlrd.
Tuo metu Rusija buvo priversta sudaryti sandorius su tarptautiniais tiekėjais, kad pasiektų „Sputnik V“ tiekimo tikslus – balandžio mėnesį paskelbt, kad skiepus gamins 20 gamintojų iš 10 šalių.
Netikėta partnerystė
Pastarąjį šimtmetį Kinijos ir Rusijos santykiai buvo pašliję, nors abi jos yra didelės Azijos valstybės, kuriose ilgą laiką viešpatavo komunistai.
Tačiau pastaraisiais metais, valdant prezidentams Xi Jinpingui ir Vladimirui Putinui, abi šalys užmezgė glaudžius ryšius, pagrįstus abipusiais geopolitiniais interesais.
2019 m., didėjant prekybinei įtampai tarp Pekino ir Vašingtono, Xi Jinpingas pavadino V,Putiną savo „geriausiu draugu“, o V.Putinas sakė, kad santykiai yra „precedento neturinčio lygio“.
COVID-19 pandemija šiuos ryšius dar labiau sustiprino, o Rusijos ambasadorius Kinijoje Andrejus Denisovas 2020 m. balandį pareiškė, kad abi šalys kovos su bendru priešu „ranka rankon“.
„Kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais“, – sakė jis.
Balandžio 7 d. dienraštyje „China Daily“ paskelbtame straipsnyje Kinijos ambasadorius Maskvoje Zhang Hanhui teigė, kad „kuo labiau keičiasi pasaulis, tuo jis chaotiškesnis ir tuo reikšmingesnė yra didžioji Kinijos ir Rusijos draugystė“.
Šis bendradarbiavimas sukėlė vis didesnį kai kurių Vakarų lyderių susirūpinimą. Kovo 25 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad Rusija ir Kinija gali pasinaudoti savo vakcinomis, kad darytų įtaką besivystančiam pasauliui, „naujo tipo pasauliniame kare“.
Užsienio santykių tarybos Pasaulinės sveikatos programos direktorius Thomas Bollyky sakė, kad daugelis besivystančių šalių „desperatiškai“ stokoja vakcinų.
Tačiau T. Bollyky sakė, kad nors JAV vyriausybė gali būti susirūpinusi dėl bet kokios politinės įtakos, kurią Kinija ir Rusija gali įgyti dėl vakcinų diegimo, galiausiai „pasauliui reikia daugiau vakcinų“.
„Vienintelis mano rūpestis dėl Kinijos ir Rusijos vakcinos yra tas, kad jos vis dar nepateikė pagrindinių klinikinių tyrimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti jų saugumą ir veiksmingumą“, – sakė jis.
B.Lo teigė, kad nors sunku pasakyti, ar šis artumas išliks ilgalaikėje perspektyvoje, kol kas tiek Xi Jinpingą, tiek V.Putiną suartina didėjantis Vakarų pasipriešinimas jų vyriausybėms.
„Kol kas tiek Maskvai, tiek Pekinui JAV yra toks akivaizdus ir esamas pavojus“, – sakė jis.
Vakcinų diplomatija
Kinija ir Rusija paneigė, kad užsiima vakcinų diplomatija. Kovo 23 d. kalbėdamas per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi sakė, kad abi šalys užsiima „humanitarine veikla“.
„Skirtingai nei kai kurios didžiosios šalys, kurios kaupia vakcinas dėl savo interesų, mes norime, kad būtų paskiepyta daugiau žmonių. Tikimės, kad pasaulis kuo greičiau įveiks pandemiją“, – sakė Wangas Yi.
Virdžinijos sandraugos universiteto atstovė J.Twigg sakė, kad Kinija ir Rusija žinojo, jog turi labai nedaug laiko pasiūlyti savo vakcinas besivystančioms šalims.
Kai kurie pasaulio lyderiai jau iškėlė klausimų dėl Rusijos motyvų, sparčiai platinant „Sputnik V“ vakciną besivystančiose šalyse.
„Vis dar stebimės, kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių, o pati nepakankamai sparčiai skiepija savo žmones, – vasario mėn. spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. – Tai klausimas, į kurį reikėtų atsakyti.“
Iki šiol visiškai paskiepyta tik 5,9 proc. Rusijos gyventojų. Kinija teigė, kad iki gegužės 7 d. panaudojo daugiau kaip 300 mln. vakcinos dozių, tačiau neaišku, kiek iš jų yra pirmieji ir antrieji skiepai.
Net jei Rusijai ir Kinijai pavyks greitai paskiepyti besivystančias šalis, kai kurie ekspertai abejoja, ar jų pastangos duos norimą ilgalaikį politinį efektą.
J.Twigg teigė, kad pasaulinė vakcinų sklaida dar tik įsibėgėja ir bet kokie pokyčiai, įskaitant J.Bideno pasiūlymą atsisakyti vakcinų patentų įstatymų, gali pakeisti dabartinę vakcinų situaciją.
Ji teigė, kad iki pandemijos pabaigos dauguma šalių tikriausiai bus paskiepijusios savo gyventojus įvairiomis įvairių šalių vakcinomis.
„Nemanau, kad po metų, dvejų ar trejų kas nors prisimins vietas, kurias Rusija ar Kinija paskiepijo pirmosios“, – sakė ji.
Parengta pagal CNN inf.
