Apie incidentą Baltarusijoje leidinys „Novaja gazeta“ pasikalbėjo su aviacijos ekspertu iš Rusijos Vadimu Lukaševičiumi.
– Kaip galima priversti taikiai skraidantį keleivinį lėktuvą, kuris nieko nepažeidžia ir ketina palikti šalies, kurioje jį norima nutupdyti, oro erdvę, apsisukti ir leistis avariniu būdu?
– Dispečeris gali duoti tokį nurodymą. Ore esantis lėktuvas naudojasi eksteritorialumo teise – ten galioja jo registracijos šalies įstatymai. Tačiau kol laineris yra kitos valstybės oro erdvėje, jis privalo vykdyti nurodymus iš žemės.
Priversti nusileisti civilinį lėktuvą gali ir karinis lėktuvas. Yra daugybė manevrų, yra komanda „Sek paskui mane“, yra grasinimas: naikintuvas priskrenda prie keleivinio orlaivio ir parodo jam raketas – vadinasi, pasirengęs panaudoti ginklus. Jis gali atlikti manevrą – kirsti civilinio lėktuvo kursą.
– Prieš nosį?
– Tiesiai prieš nosį dideliu greičiu. Tai – komanda pakeisti kursą. Kitaip tariant, numatyta keletas būdų tam atvejui, jei nėra tiesioginio radijo ryšio tarp orlaivio ir jo gaudytojo.
– Jūs palyginote „Ryanair“ lėktuvo skrydžio trajektoriją su tuo, kaip Vilniuje leisdavosi kiti šiuo maršrutu skridę įprastu režimu. Ar todėl iškart spėjote, kad ten įsikišo būtent naikintuvas?
– Jei vyksta įprastas skrydis, visi orlaiviai pradeda tūpimą maždaug už 180 km nuo oro uosto. Vadinasi, šis lėktuvas, planuodamas nusileidimą Vilniuje, beveik virš Minsko jau turėjo pradėti žemėti – pagal skrydžio planą, kurį Baltarusijos dispečeris turėjo žinoti ir sekti.
Bet vietoj to „Ryanair“ pilotai skrido įprastame aukštyje maksimaliu greičiu – tai yra, jau buvo pažeidę savo skrydžio planą. Jie nesirengė tūpti Vilniuje, jų užduotis buvo kuo greičiau palikti Baltarusijos oro erdvę ir tik tada mažinti aukštį. Tai jau nebuvo įprastas skrydis.
Dėl kokių priežasčių lėktuvas gali bandyti kuo greičiau palikti šalies oro erdvę? Pavyzdžiui, jei viduje atsitinka kažkas neįprasto ir įgula supranta, kad tai yra provokacija. Iš pradžių būta žinių, kad KGB agentai orlaivyje surengė muštynes, sukurdami tokią pavojingą situaciją, jog pilotai buvo priversti prašyti avarinio nusileidimo.
– Aviakompanija ir kiti keleiviai paneigė, kad salone būta muštynių.
– Būtent. Vadinasi, jei pilotai būtų priversti skubiai leistis dėl keleivių muštynių, nuo to taško, kai pradėtas apsisukimas, greičiau būtų buvę nuskristi į Vilnių.
– Baltarusijos valdžia paskelbė, kad gavo pranešimą apie sprogmenį šiame lėktuve. Tai juk priežastis, kad dispečeriai nurodytų orlaiviui apsisukti?
– Dvi minutės – ir tai jau būtų buvusi ne Baltarusijos dispečerių problema, tada jau tegul jų kolegos lietuviai tvarkosi su lėktuvu, kuriame neva yra bomba.
Čia tikriausiai ne Baltarusijos dispečeris buvo svarbiausias, nes jo reikalavimas dėl orlaivyje esančios bombos sukti į Minsko oro uostą – aiškiai nelogiškas.
– Ir juk galutinį sprendimą paprastai vis dėlto priima orlaivio vadas.
– Žinoma. Už viską, kas vyksta lėktuve, atsako jo vadas. Absoliučiai už viską. Jis vienintelis priima sprendimą. Tai griežta taisyklė. Ir kas galėjo nutikti tokio, privertusio pilotą apsigręžti, kai iki Baltarusijos oro erdvės sienos liko 30 km, kai lėktuvas skrido nemažindamas aukščio, nes bet koks leidimasis – taip pat ir greičio sumažėjimas?
Su „Malaizijos avialinijų“ reisu MH-17 virš Donbaso situacija buvo tokia pati. Jie skrido 11 800 metrų aukštyje, o pagal planą turėjo dar kilti. Ukrainos dispečeris jiems tai priminė, tačiau įgula dėl kažkokių priežasčių nusprendė nebekilti.
Ir štai likus dviem minutėms iki Baltarusijos ir Lietuvos sienos šalia „Ryanair“ lėktuvo pasirodė naikintuvas. Ką jis darė – dar nežinome. Tačiau ekipažas staiga nusprendžia žaibiškai apsisukti ir leistis Baltarusijos oro uoste.
Mano spėjimas – naikintuvas atliko kažkokį manevrą, davė kažkokį ženklą, kad lakūnai suprato: dabar juos pašaus.
– Pakelkite naikintuvą prieš taikų orlaivį, kuris nieko nepažeidė, niekur neįsiveržė...
– ... kuris sumokėjo, kad čia skristų.
– Kas turi atsitikti, kad kas nors priimtų tokį sprendimą?
– Jei gautas pranešimas, kad orlaivyje yra bomba, pakelti naikintuvą – įprasta praktika. Prisiminkite situaciją su bokštais dvyniais Niujorke: teroristų užgrobtas lėktuvas pats tampa valdoma bomba, gali nukristi ant gyvenamųjų rajonų, vyriausybės pastatų. Todėl naikintuvas turi kontroliuoti tokios „valdomos bombos“ skrydį.
– Taip, bet per dvi minutes, kaip jūs sakote, ši „bomba“ jau būtų skridusi virš Lietuvos. O čia lėktuvą privertė apsisukti ir skraidinti tariamą bombą į Minską per pusę Baltarusijos teritorijos.
– Būtent! Skrenda niekur nenukrypdamas Lietuvos link, nori kuo greičiau pasiekti jos oro erdvę. Taigi tegul Lietuvoje naikintuvai jį pasitinka. Bet, matyt, Baltarusijos valdžia nenorėjo, kad „bomba“ nuskristų pas kaimynus.
– Gal Aliaksandras Lukašenka gelbėjo Lietuvą, nes ten gyvena daug jam brangių žmonių. Pavyzdžiui, Svetlana Cichanouskaja.
– Taip. Ir gelbėjo beveik savo piliečių gyvybės kaina.
– O jei rimtai, peršasi žodis „piratavimas“.
– Tai ir atrodo kaip oro piratavimas. Šiuo atveju nematau skirtumo tarp Somalio piratų ir Baltarusijos valdžios veiksmų. Ten, grasinant ginklais laivas sustabdomas, siekiant pagrobti pinigus, vertingus daiktus, įkaitus.
Čia lėktuvas nutupdomas, o „piratai“ lipa į vidų, kad iš jo pasiimtų žmogų. Iš esmės veiksmai yra vienodi.
– Kokios sankcijas už tokius veiksmus numato tarptautinė teisė?
– Negaliu prisiminti panašaus atvejo – jis, mano nuomone, pirmas istorijoje. Dabar situaciją pirmiausia turėtų paaiškinti pilotai: papasakoti, kaip viskas vyko. Pokalbius tarp lakūnų ir dispečerių užfiksuoja ne tik pastarieji, bet ir orlaivių skrydžių registratoriai.
Lėktuvas, be abejo, buvo labai ilgai užlaikytas Minske. Bet nemanau, kad bandyta perimti įrašymo įrenginius – tai būtų visiškai kvaila. Taigi pilotų ir dispečerių pokalbiai turėtų būti išlikę.
Tačiau lakūnų parodymai taip pat svarbūs, nes tik jie gali pasakyti, kaip elgėsi naikintuvas – to skrydžio registratoriuose nebus.
Toliau reikia laukti oro bendrovės reakcijos. Ji moka už tranzitą, už naudojimąsi Baltarusijos oro erdve, už tai, kad Baltarusijos dispečeriai nustatytu maršrutu vedė lėktuvą.
Išeina, kad bendrovė sumokėjo, o vietoj to jos lėktuvas buvo beveik užgrobtas. Aviakompanija savo ruožtu turi įsipareigojimų keleiviams, nusipirkusiems bilietus – taip pat ir Romanui Protasevičiui, kuris buvo sulaikytas Minske.
Jei bomba būtų buvusi tikra, įvykį būtų galima laikyti force majeure – nenugalima jėga. Bet paaiškėja, kad bombos nebuvo, nes patys baltarusiai iškėlė baudžiamąją bylą dėl žinomai melagingo pranešimo apie sprogmenį.
ICAO turėtų suprasti, kad dabar tas pats gali nutikti su bet kurios aviakompanijos skrydžiu virš Baltarusijos.
MH-17 katastrofos Donbase tyrimas atskleidė netobulumą teisės aktų, susijusių su skrydžiais virš ginkluoto konflikto zonos. Baltarusijoje nėra ginkluoto konflikto, jis sprendžia savo labai siauras vidaus politines problemas. Yra žmogus, kurio Baltarusijos valdžia dėl kažkokių priežasčių labai nemėgsta. Jie galėjo bandyti jį pagrobti Atėnuose, galėjo nunuodyti Vilniuje...
– Galėjo pabandyti siekti Ramano Pratasevičiaus arešto ir per Interpolą.
– Bet jie pirmenybę teikė šiam metodui: priversti lėktuvą nusileisti, sukeldami pavojų keleivių ir įgulos gyvybei.
– Jei bus nuspręsta uždrausti skrydžius virš Baltarusijos, ar ši šalis daug praras?
– Galiu kaip pavyzdį pateikti skaičius, kuriuos žinau iš 2015 m. spalį Nyderlandų saugumo tarybos paskelbtos ataskaitos apie MH-17 katastrofą: už tranzitą oro erdve per Donbasą Ukraina gaudavo daugiau nei 400 tūkst. eurų per mėnesį.
– Kas praras daugiau: Baltarusija, kuri neteks pinigų už tranzitą, ar oro linijos, kurios turės daryti lankstą apskrendant jos teritoriją?
– 10 valandų trukmės skrydis aplenkiant neskraidymo zoną Ukrainoje pailgėja 25–30 min. Avialinijoms teks ieškoti balanso: iš vienos pusės – nuostoliai, kita vertus – keleivių saugumas.
Dėl visos šios situacijos Baltarusijoje man kyla tik du klausimai. Pirma, jei „Ryanair“ pilotas nebūtų apsisukęs, ar jie tikrai būtų numušę lėktuvą su keleiviais?
Ir antra: noriu sužinoti Baltarusijos naikintuvo lakūno pavardę – žmogaus, kuris skrido ir matė, kad priešais jį yra civilinis lėktuvas. Kai sovietų karo lakūnas Genadijus Osipovičius 1983-iaisiais numušė Pietų Korėjos „Boeing“ virš Sachalino, tai vyko bent jau naktį.
O čia matai keleivinį lėktuvą, kuris niekam negrasina ir išvis palieka tavo šalies teritoriją. Tu – lakūnas. Tu davei priesaiką saugoti žmones. Kokia tavo pavardė, niekše?
Parengta pagal „Novaja gazeta“
