S. Morrisonas sakė, kad diplomatinė atstovybė užsidarys po trijų dienų, gegužės 28-ąją, „atsižvelgiant į artėjantį tarptautinio kontingento pasitraukimą iš Afganistano“. Premjeras ambasados uždarymą pavadino „laikina priemone“.
Jungtinės Valstijos jau oficialiai pradėjo karių išvedimą iš Afganistano, versdamos paskutinį ilgiausio Amerikos karo istorijos puslapį. Tačiau šis žingsnis taip pat pranašauja miglotą ateitį Afganistanui, kurį savo gniaužtuose vis tvirčiau spaudžia Talibanas.
Išrinkta vyriausybė Kabule ir šalies saugumo pajėgos tebėra silpnos nepaisant du dešimtmečius trukusių užsienio pastangų stiprinti jų pajėgumus, todėl rimtai abejojama jų sėkme be visapusiškos JAV pagalbos.
Vakarų diplomatai ir kariniai pareigūnai intensyviai ieško būdų, kaip užtikrinti saugų jų civilinio personalo buvimą Afganistane ateityje, tvyrant nerimui dėl galimo Talibano sugrįžimo.
„Vienintelė paskata užsienio ambasadoms pasilikti – humanitarinė veikla, kurioje jos dalyvauja. Tačiau jei bus pavojus personalui, nebus prasmės ten likti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Kabule dirbantis užsienio gynybos pareigūnas.
„Per artimiausiais savaites ar mėnesius Australijos pavyzdžiu paseks dar kelios ambasados“, – pridūrė jis.
Talibanas savo ruožtu antradienį pažadėjo suteikti „saugią aplinką“ užsienio diplomatams.
Pastarosiomis savaitėmis Afganistane suintensyvėjo smurtas. Afganų pajėgos įsitraukė į susirėmimus su talibų kovotojais į rytus ir vakarus nuo Kabulo esančiuose rajonuose.
Dauguma amerikiečių karių turėtų palikti Afganistaną iki rugsėjo 11-osios – „Al Qaeda“ teroristinių išpuolių Amerikoje, paskatinusių JAV vadovautą karinę invaziją į šią šalį, 20-ųjų metinių.
„Liūdnas kaltinamasis aktas“
Nedidelė grupė australų karių taip pat traukiasi iš Afganistano, užbaigdami misiją, šaliai atsiėjusią milijardus dolerių.
Anot S. Morrisono, be šių karių ir JAV kontingento paramos saugumo aplinka Afganistane bus vis nestabilesnė.
„Vyriausybė buvo informuota, kad nėra reikalingų saugumo priemonių tęsti mūsų diplomatinį atstovavimą“, – sakė premjeras.
„Australija tikisi, kad ši priemonė bus laikina ir mes atnaujinsime nuolatinį buvimą Kabule, kai leis aplinkybės“, – sakė S. Morrisonas.
Neaišku, ar Australijos ambasada, įsikūrusi smarkiai įtvirtintoje „žaliojoje zonoje“, netoli JAV diplomatinės atstovybės, susidūrė su konkrečia grėsme.
Praėjusį mėnesį JAV ambasada taip pat nurodė laikinai išvykti iš šalies visiems nebūtiniems savo darbuotojams.
Laikinasis JAV ambasadorius Kabule Rossas Wilsonas sakė, kad Valstybės departamentas priėmė šį sprendimą „atsižvelgdamas į augantį smurtą ir grėsmių vertinimus Kabule“. Tačiau jis nurodė, kad ambasada dirbs toliau.
Užsienio ambasadoms labai svarbu, kad galėtų saugiai dirbti Kabulo oro uostas – pagrindiniai šalies vartai į pasaulį ir pasitraukimo kelias Vakarų diplomatams bei humanitarinių misijų darbuotojams žlugus saugumui.
Australų pareigūnai turėtų toliau lankytis Afganistane. S. Morrisonas sakė, jog pastarasis sprendimas tėra „laikina priemonė“ ir Kanbera pasiryžusi toliau palaikyti glaudžius dvišalius santykius.
Netikėtas ambasados uždarymas nustebino kai kuriuose ekspertus Australijoje.
„Viena vertus, galiu suprasti, kodėl jie nori užsidaryti. Tačiau manau, jog tai yra liūdnas kaltinamasis aktas, kad turime pasitraukti tokiu būdu po 20 investicijų, kraujo, prakaito ir ašarų metų“, – sakė Australijos nacionalinio universiteto (ANU) tarptautinio saugumo profesorius Johnas Blaxlandas.
„Nėra nulemta, kad ateinančiomis savaitėmis čia įsitvirtins Talibanas. Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos vis dar egzistuoja ir tebėra gana stiprios“, – sakė jis.
„Tai ne 1975-ųjų Saigonas“, – sakė J. Blaxlandas, turėdamas galvoje dramatišką JAV ambasados Pietų Vietname darbuotojų evakuaciją sraigtasparniu nuo diplomatinės atstovybės stogo, kai Vietkongo ir reguliariosios komunistų armijos pajėgos užėmė šį miestą.
J. Blaxlandas išsakė nuogąstavimus, kad afganai, dirbantys su Australijos vyriausybe, galbūt negalės išvykti.
„Jei neišspręsime šio klausimo, tai daugeliui metų užtrauks mums gėdą“, – sakė jis.
