Turtinga Skandinavijos šalis, žinoma dėl savo vieno griežčiausių Europoje požiūrio į imigraciją, siekia atgrasyti migrantus nuo atvykimo.
Nepaisant humanitarinių organizacijų ir kai kurių kairiųjų partijų kritikos, ministrės pirmininkės Mette Frederiksen socialdemokratų pasiūlytas įstatymo projektas buvo priimtas 70 balsų prieš 24.
Pagal šį teisės aktą, prieglobsčio prašytojai turėtų asmeniškai pateikti prašymą Danijos pasienyje, o paskui būtų nuskraidinami į prieglobsčio centrą už Europos ribų, kol dokumentą nagrinėja priimančioji šalis.
Jei prašymas patvirtinamas ir asmeniui suteikiamas pabėgėlio statusas, jis gauna teisę gyventi priimančiojoje šalyje, bet ne Danijoje.
Jei asmens prieglobsčio prašymas būtų atmestas, migranto būtų paprašyta išvykti iš priimančiosios šalies.
Europos Komisija ketvirtadienį pareiškė, kad toks Danijos planas pažeidžia galiojančias ES prieglobsčio taisykles.
Vis dėlto, kadangi Kopenhaga turi galimybę atsisakyti ES bendradarbiavimo migracijos ir prieglobsčio srityje, Komisija išnagrinėtų situaciją „prieš priimdama sprendimą dėl bet kokių tolesnių veiksmų“, žurnalistams sakė EK atstovas spaudai Adalbertas Jahnzas.
Jokia vyriausybė dar nesutiko bendradarbiauti su Danija šiuo klausimu, tačiau Kopenhaga teigia besideranti su tam tikromis 5–10 valstybių, nors oficialiai neskelbia, kurios tai šalys.
Pasak danų žiniasklaidos, tai galėtų būti Egiptas, Eritrėja ir Etiopija. Be to, žinoma, kad šiuo metu Danija derasi su Ruanda.
Abi šalys yra pasirašiusios susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo prieglobsčio suteikimo ir migracijos srityje, nors šis dokumentas konkrečiai neliečia išorinio prašymų suteikti prieglobstį tvarkymo.
Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR sukritikavo įstatymą kaip „prieštaraujantį tarptautinio bendradarbiavimo dėl pabėgėlių principams“.
„Inicijuodama tokį drastišką ir ribojantį su pabėgėliais susijusios danų įstatymų bazės pakeitimą, Danija rizikuoja sukelti domino efektą, kuomet kitos Europos šalys ir kaimyniniai regionai taip pat ims nagrinėti galimybę apriboti pabėgėlių apsaugą savo teritorijoje“, – naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė UNHCR atstovas Šiaurės ir Baltijos šalims Henrikas Nordentoftas.
Pastaraisiais metais Danija ne kartą pritraukė tarptautinį dėmesį dėl savo griežtos imigracijos politikos. Didžiausią kontroversiją sukėlė oficialus tikslas pasiekti „nulio pabėgėlių“ lygį, sirams išduotų leidimų gyventi atšaukimas dėl Kopenhagos sprendimo pripažinti dalis jų karo draskomos tėvynės saugiomis, taip pat prieš Danijos „getus“ nukreipti veiksmai, atliekami siekiant sumažinti gyventojų „ne vakariečių“ skaičių.
