Sigitas Parulskis. Tradicijos ir moderno kova

Senas bičiulis italas Pietro teiraujasi, kaip laikausi, ir tuojau pat susigriebia – kas gali gerai laikytis tokiais laikais.

A.Hitleris su J.Stalinu irgi buvo tradicijos gerbėjai, negalėjo pakęsti modernaus meno.<br> AFP/Scanpix nuotr.
A.Hitleris su J.Stalinu irgi buvo tradicijos gerbėjai, negalėjo pakęsti modernaus meno.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 3, 2021, 9:46 AM, atnaujinta Jun 3, 2021, 11:41 AM

Nustebinu jį (šiek tiek ir save patį) atsakydamas, kad man šis laikas įdomus, nes vis kas nors vyksta, išbandomos teorijos, vertybės, demokratija, rusai su baltarusiais barškina ginklais, Europos Sąjunga kaip visada demonstruoja savo impotenciją politinėje pasaulio arenoje, gyventi nesaugu, bet įdomu. Nežinau, ar tas nesaugumas realus, bet bręstančio blogio pojūtis tiesiog tvyro ore.

Suprantama, tradicijos ir modernumo kova vyksta nuo seniausių laikų, iš esmės nuo pasaulio pradžios, ir jeigu mūsų pasaulis prasidėjo pagal Bibliją, tai Abelio ir Kaino drama – mėsos gerbėjų (tradicija) ir veganų (naujovė, modernus, tvarus mąstymas) susidūrimas.

Abraomo ir Izaoko istorija taip pat perėjimas nuo žmogaus aukos prie gyvulio, karaliaus Oidipo tragedija žymi perėjimą nuo kraujomaišos prie tradicinės šeimos dulkinimosi ritualų (aristokratų klanai ne visada laikėsi šios taisyklės, kraujomaišos atvejų pasitaikydavo net XX amžiuje).

Prancūzų 1789 metų revoliucija – seno ir naujo susidūrimas, Rusijos spalio socialistinė revoliucija – caras nenorėjo jokių demokratinių, liberalių pokyčių, sovietas, kaip valdymo forma, buvo modernaus mąstymo žingsnis, bet paskui visa sovietinė imperija grįžo atgal, perėmė carinės Rusijos sukurtas prievartos ir autoritarizmo struktūras, kuriomis sėkmingai naudojasi ir V.Putinas. A.Hitleris su J.Stalinu irgi buvo tradicijos gerbėjai, negalėjo pakęsti modernaus meno, pagaliau trintis tarp musulmoniško ir krikščioniško pasaulių taip pat tradicinių ir demokratinių vertybių susidūrimas.

Tradicijos (dažnai stagnacijos) ir moderno (kartais idiotiško obskurantizmo, vadinamo laisve) susipynimai ironiški – kai kas nors, pavyzdžiui, Lietuvoje ima tvirtinti, kad Dievas taip sukūrė, todėl taip ir turi būti, iš esmės su tokiais argumentais galėtų drąsiai pretenduoti į Irano valdžios struktūras, nes kaip tik teokratinėje valstybėje didžiausias autoritetas yra Dievas ir dvasininkai.

Mes, laimei, gyvename demokratinėje valstybėje, Dievo argumentas yra tiktai emocinis. Beje, Rusijos ir Baltarusijos priešiškumas Vakarams – tai irgi tradicijos ir modernumo konfliktas.

Šiose šalyse šiurpiai dera feodalinis kapitalizmas ir kapitalistinis feodalizmas, pvz., V.Putinas vaizduoja esąs caro įpėdinis su kagėbisto pažymėjimu ir, matyt, daugeliui rusų gal tik pasąmoningai, bet patinka, nes tai amžinųjų vertybių ilgesys.

Labiausiai tradicinių vertybių saugotojus gąsdina mintis, kad teks keistis, kad teks atsisakyti įpročio, o jėga iš žmogaus atimti įprotį – baisus dalykas.

Jeigu žmogus savanoriškai nori atsikratyti kokio nors įpročio, jis kankinasi, blaškosi, lipa sienomis, visoms medijoms pasakoja, kaip jis kenčia ir pan., o čia ne savo noru, čia prievarta turi atsisakyti įpročio manyti, kad moteris – ne žmogus, kad homoseksualas – iškrypėlis, kad mušti žmoną – nusikaltimas, kad gąsdinti visus ginklu ir taip demonstruoti jėgą – apgailėtina.

Naujovių mėgėjus negyvai užknisa vadinamųjų vertybių fosilijos, dažniausiai tos vertybės seniai mirusios, egzistuoja tik simboliniu ar net mitiniu lygmeniu.

Kai susiduria lozungai „viskas tegul lieka kaip anksčiau“ ir „viskas, kas buvo anksčiau, – mėšlas“, įvyksta konfliktas.

Nenaudėlis Leninas sakė: „Marksizmas – revoliucinio proletariato ideologija – savo pasaulinę istorinę reikšmę išsikovojo todėl, kad anaiptol neatmetė vertingiausių buržuazinės epochos laimėjimų, bet, priešingai, perėmė ir perdirbo viską, kas buvo vertinga daugiau kaip du tūkstančius metų trunkančioje žmonijos minties ir kultūros istorijos raidoje.“

Turint galvoje, kiek žmonių tie šūdžiai, prisidengę marksizmo-leninizmo lozungais perdirbo į pelenus, skamba šiurpokai, kita vertus, žmonės taip gyvena, perima ir perdirba viską, kas buvo, ir užklijuoja ant perdirbto produkto jiems tinkamą etiketę.

Bėda, kad ir amžinųjų vertybių puoselėtojai, ir naujovių apologetai tiems patiems reiškiniams klijuoja skirtingas etiketes. Ir vieni, ir kiti tvirtina, kad jų vertybės tikros, kartais net amžinos. O Dievas tupi krūmuose ir apsimeta avinu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų