E. Macronas per šią savaitę įvykusias derybas su J. Bidenu pareiškė: „Gerai, kada tarp mūsų yra toks JAV prezidentas, kuris labai nori bendradarbiauti.“
„Jūs parodėte savo lyderio savybes. Tarp mūsų – partnerystė“, – pridūrė E. Macronas, kreipęsis į J. Bideną.
Tokie žodžiai nepatiko D. Trumpui, rašo „Le Figaro“.
„Jis [E. Macronas], kaip ir daugelis jo pirmtakų Prancūzijoje, taip pat ir visoje Europoje, apgaudinėjo Jungtines Valstijas, ir beprecedenčiu mastu. Su mumis buvo nesąžiningai elgiamasi, prekybos susitarimai buvo sudaromi baisiomis sąlygomis. Ir būtent mes daugeliu atžvilgių mokėjome už tai, kad būtų užtikrinta Europos gynyba“, – cituoja leidinys buvusio JAV prezidento pareiškimą.
D. Trumpas mano, kad J. Bidenas Europai tiesiog yra patogesnis už jį pašnekovas.
„Jeigu būčiau šių šalių lyderis, taip pat būčiau labiau linkęs turėti reikalų su Bidenu, o ne su Trumpu“, – pareiškė buvęs JAV prezidentas.
D. Trumpas mano, kad, Jungtinėms Valstijoms vadovaujant J. Bidenui, ES šalys „turtės JAV sąskaita. Jos tą patį darė ir anksčiau, kol [į valdžią atėjus D. Trumpui] viskas pasikeitė“.
J. Bidenas šiuo metu vieši Didžiojoje Britanijoje, kur sekmadienį pasibaigs Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikimas.
G7 šalys sutarė aukoti vakcinų, tirti COVID-19 kilmę, kovoti su klimato kaita
Didžiojo septyneto (G7) šalys sekmadienį pažadėjo skurdesnėms šalims paaukoti vieną milijardą vakcinų nuo koronaviruso, pranešė viršūnių susitikimą surengusios Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad šį savaitgalį lyderiai pažadėjo paaukoti daugiau nei vieną milijardą dozių tiesiogiai ar per finansavimą COVAX programai“, – sakė britų premjeras, turėdamas omeny tarptautinę dalijimosi vakcinomis priemonę.
Toks pareiškimas padarytas pasibaigus tris dienas Pietvakarių Anglijoje vykusiam G7 viršūnių susitikimui.
Lyderiai taip pat oficialiai sutarė imtis bendrų veiksmų aktyviau kovoti su klimato kaita ir labiau saugoti gamtą bei pažadėjo šiemet drastiškai riboti investicijas į anglių gavybą bei šį dešimtmetį apsaugoti didelius žemės ir vandenynų plotus.
„Įsipareigojame ... perpus sumažinti mūsų bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mastą iki 2030, iki 2025 metų didinti ir gerinti finansavimą kovai su klimato kaita bei iki 2030 metų konservuoti ar apsaugoti mažiausiai 30 proc. mūsų žemės ir vandenynų“, – nurodoma pranešime.
G7 lyderiai taip pat pritarė iniciatyvai, kuria siekiama sukurti „sąžiningesnę mokesčių sistemą“, nustatant minimalų pasaulinį pelno mokestį ir numatant priemones kovai su mokesčių vengimu, kas, kaip teigiama, padės kovoti su nelygybe.
Lyderiai per viršūnių susitikimą sutarė „užtikrinti mūsų būsimą klestėjimą sukuriant laisvesnę ir sąžiningesnę prekybą, kuri būtų dalis reformuotos prekybos sistemos, atsparesnės pasaulinės ekonomikos, sąžiningesnės pasaulinės mokesčių sistemos“.
G7 lyderiai taip pat sekmadienį paragino Kiniją bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija atliekant „skaidrų“ antros fazės tyrimą, dėl to, kaip prasidėjo pasaulinė koronaviruso pandemija.
„Mes ... raginame laiku ir skaidriai ekspertų lygmenyje atlikti mokslu paremtą ir PSO vadovaujamą antrosios fazės COVID-19 kilmės tyrimą, kuris, kaip rekomenduojama ekspertų išvadoje, apimtų ir Kiniją“, – galutiniame pareiškime po trijų dienų viršinių susitikimo pareiškė G7 šalys.
Jame taip pat žadama reikalauti Rusijos „atsakyti“ dėl kibernetinių išpuolių, kurie vadinami „skubia ir augančia grėsme“.
Galutiniame pareiškime nurodoma, kad G7 „reikalaus atsakyti asmenų savo teritorijos ribose, kurie vykdo išpirkos reikalaujančias kibernetines atakas, piktnaudžiauja virtualiomis valiutomis reikalaudami išpirkos ir vykdo kitus kibernetinis nusikaltimus“.
