„Laisvės marše“ miestuose ir miesteliuose visoje šalyje dalyvavo daugiau nei šimto kairuoliškų pažiūrų organizacijų nariai. Tai buvo pirmoji po pusantrų metų galimybė susiskaldžiusiems kairiesiems išeiti į gatves.
Organizatoriai pranešė, kad Paryžiuje marše dalyvavo 70 tūkst. žmonių, o visoje šalyje jų skaičius siekė 150 tūkstančių.
Tuo tarpu Paryžiaus policija ir vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad dalyvių buvo atitinkamai 9 tūkst. sostinėje ir 37 tūkst. visoje šalyje.
Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodė, kad visoje šalyje įvyko 119 mitingų.
Protestuotojai reiškė nepasitenkinimą tokiais klausimais, kaip neseniai priimti įstatymai, kuriais, jų teigimu, ribojamos laisvės, įskaitant ir įstatymą, pagal kurį už dirbančių policijos pareigūnų nuotraukų viešinimą grėstų baudžiamasis persekiojimas. Protestuotojai mano, kad tai rodo lėtą kraštutinių dešiniųjų idėjų įsišaknijimą prieš ateinančių metų rinkimus.
Kraštutinių dešiniųjų idėjos „nebėra kraštutinių dešiniųjų monopolis ir ... jau iš esmės įsišaknijo politinėje klasėje“, pareiškė 2017 metais prezidento posto siekęs socialistas Benoit Hamonas.
Tuo metu Paryžiuje su žurnalistais kalbėjusiam kraštutinių kairiųjų lyderiui Jeanui-Lucui Melenchonui buvo į veidą mesta miltų. Vėliau sulaikytas įtariamais teigė esąs „suverenistas“, „YouTube“ kanale, anot socialinių tinklų specialistų, skelbiantis kraštutinių dešiniųjų pobūdžio turinį.
Išpuolis prieš J.-L. Melenchoną įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Emmanuelis Macronas gavo antausį, kai vieno renginio metu spaudė žmonėms rankas.
