NATO lyderiai pirmadienį paskelbė suvienysiantys jėgas prieš Kinijos politikos keliamus „sisteminius iššūkius“. JAV prezidentas Joe Bidenas, pirmąkart dalyvavęs viršūnių susitikime su Aljanso sąjungininkėmis, taip pat pažadėjo atnaujinti Vašingtono transatlantinius ryšius.
Plačiame ketinimų pareiškime bloko lyderiai pažymėjo, kad „Kinijos išsakytos ambicijos ir kategoriškumas kelia sisteminių iššūkių taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai ir su Aljanso saugumu susijusioms sritims“. Aljansas pažadėjo ypatingą dėmesį skirti atsakui į Kinijos branduolinio arsenalo, taip pat kosminių pajėgumų ir kibernetinių kovos priemonių plėtrą.
Kinijos atstovybės prie Europos Sąjungos piktame atsakomajame pareiškime NATO raginama „Kinijos vystymąsi vertinti racionaliai, liautis tirštinti spalvas dėl įvairių pavidalų „Kinijos grėsmės teorijos“ ir nenaudoti Kinijos teisėtų interesų bei legitimių teisių kaip pateisinimų manipuliuoti grupės politika, dirbtinai kuriant konfrontacijas“.
Pekinas pridūrė, kad NATO kaltinimai yra „šmeižtas prieš Kinijos taikų vystymąsi, tarptautinės padėties ir paties [bloko] vaidmens klaidingas vertinimas – tęsiama Šaltojo karo mąstysena ir šios grupės politinė psichologija“.
Pastaraisiais metais auga karinė įtampa tarp Kinijos ir su ja besivaržančių galingųjų valstybių, įskaitant JAV ir Indiją. Konfrontacijos židiniais tampa tokios vietos kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.
Kinijos karinis biudžetas – antras pagal dydį pasaulyje po JAV biudžeto, nors šis yra daugiau nei dviem trečdaliais didesnis – šiemet turi išaugti 6,8 proc., kovą paskelbė Finansų ministerija.
Pekinas taip pat skiria milijardus juanių savo kosmoso programai, siekdamas pasivyti šioje srityje pirmaujančias Rusiją ir Jungtines Valstijas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės sieks bendradarbiauti su Kinija sprendžiant tokius tarptautinius klausimus kaip klimato kaita. Vis dėlto jis pasmerkė griežtėjantį Kinijos politikos toną daugeliu kitų atžvilgių.
G-7 kritika
Pirmadienį Kinijos ambasada Jungtinėje Karalystėje taip pat apkaltino Didžiojo septyneto (G-7) šalis užsiimant „politiniu manipuliavimu“, kai ši grupė sukritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje.
Savo komunikate, paskelbtame po trijų dienų trukmės viršūnių susitikimo Anglijoje, G-7 lyderiai sukritikavo Kiniją dėl Sindziango regiono mažumų ir Honkongo demokratijos šalininkų persekiojimo.
Žmogaus teisių organizacijų teigimu, kinų valdžia Sindziange maždaug 1 mln. uigūrų ir kitų mažumų narių kalina perauklėjimo stovyklose, tačiau Pekinas tvirtina, kad šios įstaigos padeda kovoti su islamo ekstremizmu.
Tuo metu J. Bidenas paragino Pekiną „pradėti veikti atsakingiau kalbant apie tarptautines žmogaus teisių normas“.
Be žmogaus teisių, įtampa tarp Vašingtono ir Pekino pastaraisiais metais auga ir kitose srityse, tokiose kaip prekyba, technologijos bei COVID-19 pandemijos ištakos.
„Labai svarbus“ aljansas
Viršūnių susitikimo komunikate NATO vadovai taip pat perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo J. Bidenas susitiks trečiadienį Ženevoje, kad rusų pajėgų telkimas ir provokuojantis elgesys prie Aljanso rytinio flango „prisideda prie nestabilumo palei NATO sienas ir už jų ribų“.
Atvykęs į NATO būstinę Briuselyje dalyvauti viršūnių susitikime su 29 savo kolegomis, J. Bidenas pabrėžė, kad Aljansas yra „labai svarbus“ JAV saugumui.
„Manau, kad per pastaruosius kelerius metus metus vis labiau pripažįstama, kad patiriame naujų iššūkių“, – pareiškė jis J. Stoltenbergui per dvišales derybas prieš pagrindinį viršūnių susitikimą. – Be to, turime Rusiją, kuri elgiasi kitaip nei tikėjomės, taip pat Kiniją.“
„Noriu aiškiai pasakyti: NATO savaime yra labai svarbi JAV interesams. Jeigu jos [NATO] nebūtų, mums tektų ją sukurti“, – sakė amerikiečių lyderis.
