Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais. Jiems bus taikomas draudimas išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Septyniems asmenims, įskaitant gynybos ministrą Viktarą Chreniną ir susisiekimo ministrą Aliaksejų Avramenką, sankcijos buvo paskelbtos dėl praeitą mėnesį įvykusio oro bendrovės „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Atėnų į Vilnių, priverstinio nutupdymo Minske ir baltarusių opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės – Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapehos – sulaikymo.
Dar 71 asmeniui sankcijos bus taikomos už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir palaikymą Minsko režimui. Tarp jų yra Rusijos verslo magnatas Michailas Gucerijevas, A. Lukašenkos sūnus Dzmitras ir marti Lilija.
„Šis sprendimas priimtas dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje eskalavimo ir brutalių veiksmų prieš pilietinę visuomenę, demokratinę opozicija ir žurnalistus“, – sakoma ES oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime.
„Sankcijų tikslas – spausti Baltarusijos politinę vadovybę, siekiant inicijuoti realų ir įtraukų nacionalinį dialogą su dar platesniu visuomenės atstovų ratu ir užkirsti kelią tolesniam susidorojimui“, – sakoma pareiškime.
Papildžius sankcijų taikinių sąrašą, ES varžomosios priemonės bus taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, laikanti save teisėta pernai vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, sveikino sprendimą taikyti sankcijas verslo magnatams ir aukšto rango pareigūnams.
„Šis sankcijų sąrašas gana stiprus“, – ji sakė per spaudos konferenciją Briuselyje.
Liuksemburge susitikę ES užsienio reikalų ministrai ministrai taip pat parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš svarbius Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinius – kalio trąšų eksportą, tabako pramonę, naftos ir jos produktų eksportą ir finansų sektorių.
Pasak pareigūnų, šios priemonės, įskaitant draudimą parduoti Baltarusijai stebėjimo įrangos ir ginklų embargo sugriežtinimą, artimiausiomis dienomis turėtų būti oficialiai patvirtintos 27 šalių Bendrijos.
„Ne sidabro kulka“
A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, gegužės 23 dieną pakėlęs naikintuvą perimti „Ryanair“ lainerio, skridusio iš Graikijos į Lietuvą.
Pernai ES paskelbė sankcijas 88 asmenims, įskaitant A. Lukašenką ir jos sūnų, dėl brutalaus protestų malšinimo Baltarusijoje, kurią dideli neramumai krėtė nuo rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šalį geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka, bet opozicija ir Vakarų demokratijos šiuose rinkimus laiko suklastotais.
A. Lukašenka, remiamas pagrindinės Minsko sąjungininkės Rusijos, ligšiolinių bandymų daryti jam spaudimą nesureikšmino.
Prieš posėdį ES ministrai susitiko su tremtyje gyvenančia S. Cichanouskaja.
„Sankcijos nėra sidabro kulka, bet jos gali padėti užbaigti smurtą ir paleisti [režimo kalinamus] žmones“, – po šio susitikimo per „Twitter“ parašė S. Cichanouskaja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per susitikimą su S. Cichanouskaja išreiškė tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už demokratinius pokyčius savo šalyje. Pasak ministro, baltarusiai turi žinoti, kad jie nebus palikti vieni, kad ES pasirengusi suteikti rimtą ekonominę paramą demokratinės Baltarusijos transformacijai.
„Europa privalo suprasti, kad už visko, ką daro A. Lukašenka, realiai stovi V. Putinas. Kremliaus tikslas akivaizdus – prisijungti Baltarusiją. Todėl ES turi labai vieningai pasakyti, kokie ateityje bebūtų šių režimų susitarimai ar Baltarusijos konstitucijos pakeitimai, Europa jų niekada nepripažins“, – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė, kad Baltarusijos režimas tampa vis agresyvesnis kaimyninių valstybių, aktyviai reiškiančių paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, atžvilgiu.
Lietuvos diplomatijos vadovas pasidžiaugė, kad ES baigia susitarti dėl ES sektorinių sankcijų, ir pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau parengti teisinę sankcijų įvedimo bazę bei kuo greičiau pradėti praktinį jų taikymą.
„Tvirtai remiame ketvirtą sankcijų paketą, kuris galutinai patvirtintas šiandien. Itin svarbiu laikome ir sektorinių sankcijų susitarimą, kurio laukiame jau šią savaitę. Tai sankcijos režimui – ne Baltarusijos žmonėms. Kremlius finansuoja A. Lukašenkos skolas ir praradimus. Tad kainą, kurią mokės Baltarusijos premjeras, mokės ir V. Putinas“, – sakė ministras.
G. Landsbergis taip pat sakė aptarsiąs su kolegomis ES klausimą dėl pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusio migrantų, atvykstančių į Lietuvą per sieną su Baltarusija, srauto. Dauguma šių atvykėlių yra irakiečiai ir sirai.
G. Landsbergis kaltino Baltarusijos valdžią sąmoningai nukreipiant migrantus į kaimynines ES valstybes. Anot jo, Minskas tokiu būdu mėgina smogti atgal už Vilniaus pastangas sutelkti Bendrijos spaudimą Baltarusijos režimui.
Jis perspėjo, kad atvykėlių srautas gali dar labiau padidėti, kai naujos sankcijos bus patvirtintos, ir kad Lietuvai „gali prireikti pagalbos ir paramos ir kitų Europos šalių“.
JAV įvedė sankcijas kelioms dešimtims Baltarusijos pareigūnų
Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada pirmadienį paskelbė naujų prieš Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos autoritarinį režimą nukreiptų sankcijų dešimtims pareigūnų, suderinusios jas su Europos Sąjunga ir atsakydamos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske.
„Šie koordinuoti nurodymai demonstruoja tvirtą transatlantinį įsipareigojimą remti Baltarusijos žmonių demokratinius siekius“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
JAV Iždo departamentas nurodė, kad įšaldomas 16 fizinių ir penkių juridinių subjektų – tarp kurių yra A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant – turtas, esantis JAV jurisdikcijoje, jų sandoriai.
Valstybės departamentas taip pat pranešė, kad JAV į šalies teritoriją neįsileis 46 Baltarusijos pareigūnų.
Prisijungė ir JK
Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė, kad įveda kelionių draudimą ir įšaldo turtą Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo „aukšto rango pareigūnams“ ir naftos bendrovei „BNK (UK) Ltd“.
„Šios sankcijos siunčia aiškų signalą Baltarusijos valdžiai, kad JK netoleruos tų, kurie varžo žmogaus teises, atvykimo į Jungtinę Karalystę arba naudojimosi mūsų finansinėmis institucijomis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pridūrė, kad A. Lukašenkos režimas „sukėlė pavojų oro bendrovės keleiviams ir įgulai, [panaudojęs] gėdingą gudrybę, kad pagrobtų Ramaną Pratasevičių“.
„Laikysime režimą atskaitingu, koordinuodamiesi su mūsų sąjungininkais, įskaitant tolesnį kelionių uždraudimą, turto įšaldymą ir pajamų iš naftos eksporto srautų atėmimą“.
Pernai rugsėjį Britanija paskelbė sankcijų pačiam A. Lukašenkai, vienam jo sūnui ir aukšto rango Baltarusijos režimo veikėjams už žmogaus teisių pažeidimus.
Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį pranešė prisijungianti prie JAV, Kanados bei ES, įvedant naujų sankcijų Baltarusijai dėl opozicijos žurnalisto sulaikymo.
JK vyriausybė paskelbė režimo „aukšto rango pareigūnams“ draudžianti įvažiuoti į šalį ir įšaldė jų turtą. JK sankcijas įvedė ir naftos įmonei BNK Ltd. „Šios sankcijos yra aiškus ženklas Baltarusijos valdžiai, kad JK nesutinka, jog šalyje lankytųsi ar finansinių institucijų paslaugomis naudotųsi tie, kurie pažeidžia žmogaus teises“, – teigiama
Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
JK pabrėžė, kad jos sankcijos buvo įvestos atskirai nuo ES, tačiau paraleliai Vašingtonui, Otavai ir Briuseliui.
JK užsienio reikalų ministerija skelbė, kad BNK Ltd. įmonei, kuri eksportuoja Baltarusijos nafos produktus, taikomi apribojimai „smarkiai paveiks režimo pajamų srautus“.
Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas tikino: „A. Lukašenkos režimas, siekdamas sulaikyti Ramaną Pratasevičių, sukėlė grėsmę lėktuvo keleivių bei įgulos gyvybėms.“ „Kartu su sąjungininkais priversime režimą atsakyti, uždrausdami keliones, įšaldydami turtą ir nukirsdami iš naftos eksporto gaunamų pajamų srautus“, – sakė D. Raabas.
