„Istorija yra mūsų pusėje“, – „The Guardian“ sakė G. Kav. Ji prisidėjo įsteigiant MSF ir tapo viena svarbiausių šalies feminizmo aktyvisčių, nepaisant vis labiau priešiška tampančios politinės atmosferos.
Šalyje aidint protestams, Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos – pagrindinės tarptautinės sutarties, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir skatinti lygybę.
Turkijos prezidentas Racepas Tayyipas Erdoganas jau ilgą laiką puola moterų teises ir lyčių lygybę, teigdamas, kad feministės „iškreipia motinystės sampratą“, pasisakydamas prieš abortus ir cezario pjūvius bei tvirtindamas, kad lyčių lygybė „eina prieš gamtą“.
„Mes stengiamės išvilkti feminizmą iš stereotipo rūbo“, – G. Kav pristatė MSF grupę, kurią ji ir kiti nariai dažnai vadina tiesiog „platforma“.
G. Kav nenoriai pripažino, kad Turkijoje pasidarė sunku pašalinti feminizmui būdingą stigmą, atsižvelgiant į tai, kad vyrų teisių ir kitos grupės prieštaraujančios jos gyvenimo darbui tampa vis labiau remiamos valstybės. G. Kav priduria, kad jai teko priprasti prie priešiškos aplinkos, ypač internete.
„Mes patiriame tam tikrą teisinį spaudimą, nes platforma valstybiniu lygmeniu yra veikiama grėsmėmis žodžio laisvei. Retesniais atvejais, susilaukiame grasinimų ir iš kaltinamųjų šeimų. Kaip ir daugumai aktyvistų, kartais man tenka susidurti su problemomis“, – sakė ji.
Vis dėlto dėl galimybės būti sulaikytai ji nesijaudina.
„Spaudimas yra ne asmeninis, bet kolektyvinis“, – sakė ji, nurodydama į MSF regioninius narius, kurie buvo sulaikyti arba nubausti piniginėmis baudomis.
MSF užuomazgos atsirado iš tragedijos. G. Kav teigė, kad grupę įkurti paskatino septyniolikmetės mokinės, Munevver Karabulut nužudymas.
M. Karabulut 2009 m. nužudė jos vaikinas Cemas Garipoglu. Jis slapstėsi šešis mėnesius po to, kai M. Karabulut kūnas be galvos buvo rastas šiukšlių konteineryje. Tuometinis Stambulo policijos vadas paskelbė, kad M. Karabulut šeima galėjo užkirsti kelią žmogžudystei „jei būtų prižiūrėję savo dukrą“.
„Ji nebuvo pirmoji, – sakė G. Kav. – Tačiau šis įvykis mums parodė, kad nuo to laiko femicidas Turkijoje tapsiąs dar aktualesnis. Mes pradėjome bendradarbiauti su M. Karabulut šeima, norėdami juos palaikyti, padėti teisiniais klausimais prasidėjus teismui, ir po to pradėjome kurti platformą.“
Kartu su nukentėjusių šeimų koalicija, teisininkais, profsąjungomis ir savanoriais, G. Kav pradėjo sekti kitas su moterų žmogžudystėmis susijusias bylas.
Jie dalyvavo teismo posėdžiuose visoje Turkijoje, kad galėtų kuo tiksliau sekti procesus siekiant teisingumo.
Tačiau tokios veiklos poreikis nenustoja augti. MSF duomenimis, praėjusiais metais Turkijoje buvo nužudytos 300 moterų, dauguma jų nukentėjo nuo savo partnerių. Dar 171 moteris buvo rasta mirusi įtartinomis aplinkybėmis.
„Kai pradėjome savo darbą, pagrindinis mūsų tikslas buvo sustabdyti femicidą, tačiau tam pasiekti, pirmiausia reikia žinoti skaičius, – sakė G. Kav. – Manėme, kad tokius duomenis turi vyriausybė, bet paaiškėjo, kad klydome. Todėl pradėjome rengti pranešimus pasitelkdami žiniasklaidos ir nukentėjusiųjų šeimų duomenis. Dabar vykdome išsamias analizes ir detalias ataskaitas.“
Šiandien platforma yra išaugusi į platų aktyvistų ir agituotojų tinklą visoje Turkijoje, turintį apie 750 aktyvių narių bei kitų palaikytojų, prisijungiančių prie masinių gatvių protestų.
Dauguma dalyvauja „moterų asamblėjų“ specializuotuose skyriuose, skirtuose mokyklų moksleivėms ar LGBT nariams.
Platforma taip pat vykdo nuotolinius mokymus moterų teisių temomis, veikia kaip spaudimo grupė siekdama pokyčių Turkijos įstatymuose bei turi karštąją telefono liniją, skirtą suteikti pagalbą moterims, kurioms gresia pavojus.
„Tai veikla, kuria didžiuojuosi labiausiai – išlaikyti moteris gyvas“, – sakė G. Kav.
Karštoji linija yra skirta padėti moterims pranešti apie smurtą prieš jas policijai, kartais suteikiant lydintį advokatą.
Šis darbas rodo teigiamus rezultatus. Turkijos Šeimos Ministras pradėjo atidžiau sekti moterų žmogžudysčių bylas, o Vyriausybė dėl grupės darbo pradėjo vartoti žodį „femicidas“, nepaisant kritikų komentarų, teigiančių, kad pastaroji vengia atsakomybės su juo kovoti.
Po laikotarpio, kuomet MSF buvo vienintelis duomenų šaltinis apie femicidą Turkijoje, valdžios institucijos pagaliau taip pat pradėjo rinkti ir skelbti su juo susijusius duomenis.
Vis dėlto G. Kav pabrėžia, kad valstybė nesuskaičiuoja visų atvejų.
„Žinoma, kad mūsų skaičiai skiriasi, – sakė ji. – Vyriausybė į juos neįtraukia nepilnamečių mergaičių, kurios yra femicido aukos, be to, jie neskaičiuoja įtariamų žmogžudysčių. Mūsų skaičiai yra didesni, todėl Vidaus Reikalų Ministerija sako, kad mes viską vadiname femicidu. Tačiau džiugu bent tai, kad jie pradėjo skelbti ataskaitas.“
Taip pat yra atvejų, kurios tampa kovomis, kai G. Kav ir jos komanda turi tapti detektyvais tam, kad valstybė pripažintų žmogžudystę femicido dalimi.
„Dažnai pasitaiko įtariamo femicido, kas reiškia, kad žmogžudystė įvyko, bet jos motyvai nėra aiškūs, – sako ji. – Dar yra ir tokių femicido bylų, kada tragedija vaizduojama kaip savižudybė.“
Ji nurodo Esin Gunes atvejį. Ji buvo nužudyta savo vyro, kai 25 metų moteris pasakė jam norinti skirtis.
„Jie sakė, kad ji nusižudė nukritusi nuo uolos, bet mes įrodėme, kad tai iš tiesų buvo žmogžudystė“, – teigė G. Kav.
Įrodyti, kad žmogžudystė nėra savižudybė, nėra lengva užduotis.
„Mes spaudžiame teismo medicinos ekspertus ir prokurorus, įvykių ataskaitose ieškome spragų. Tam tikrais atvejais, kai auka miršta nukritusi iš didelio aukščio, teismas dažniausiai net nesiklauso telefoninių pokalbių įrašų ir nerenka įkalčių“, – sakė ji.
G. Kav turi savo teorijų apie tai, dėl ko femicidas yra būdingas Turkijai.
„Tai yra svarbiausia šiuolaikinių miestų moterų, siekiančių laisvės problema, jos privalo turėti tvirtą įstatymų ir teisingumo sistemos užnugarį“, – sakė ji.
„Galbūt jos nori išsiskirti ir dirbti, ištrūkti iš smurto artimoje aplinkoje. Tos moterys iš esmės keičia tai, ką reiškia būti moterimi Turkijoje, ir tai sukėlė šią krizę. Moterys siekia save realizuoti, o vyrų smurtas jas sutramdo“, – teigė G. Kav.
Tylus įsitikinimas, kad Turkijos žmonės yra feministai, nepaisant valstybės pastangų juos demonizuoti, motyvuoja G. Kav.
Ji atkreipė dėmesį į visuomenės pasipiktinimą dėl R. T. Erdogano sprendimo lėmusio Turkijos išstojimą iš Stambulo konvencijos.
„Remiantis apklausomis, tik 7 proc. turkų buvo prieš konvenciją – dauguma gyventojų jai pritaria“, – sakė ji.
Turkijos konservatoriai, pasirašę Stambulo konvenciją 2011 m. sako, jog ji griauna šeimą. Jie taip pat prieštarauja lyčių lygybės ir nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui, kuris, jų manymu, skatina homoseksualumą.
Tačiau G. Kav užbaigia viltinga nata.
„Konservatyvios moterys, dėvinčios galvos skarą ir balsuojančios už TPP yra mūsų pusėje, mūsų platformoje yra daug konservatyvių moterų, kovojančių šalia mūsų. Kaip jau sakiau, istorija yra mūsų pusėje“, – sakė ji.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
