Prancūzijos prezidentūros pranešime sakoma, kad per derybas siekta „sukalibruoti“ pozicijas, artėjant keliems svarbiems tarptautiniams susitikimams, įskaitant aukščiausio lygio susitikimą klimato kaitos klausimais COP26, vyksiantį Glazgo mieste Jungtinėje Karalystėje, taip pat Romoje organizuojamą Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Aptardami klimato kaitos problemas E. Macronas ir A. Merkel aptarė su Xi Jinpingu būtinybę nutraukti subsidijas anglimis kūrenamoms jėgainėms, nurodė Eliziejaus rūmai.
Tardamiesi dėl prekybos Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai dar kartą patvirtino „Europos lūkesčius dėl prieigos prie Kinijos rinkos ir sąžiningų konkurencijos sąlygų“.
Kelionės tarp Kinijos ir Europos išlieka smarkiai suvaržytos dėl koronaviruso pandemijos, bet A. Merkel ir E. Macronas sakė, kad sėkmingai vykstant skiepijimo kampanijoms „oro susisiekimo jungtys turėtų būti atnaujintos kiek galima greičiau, laikantis abipusiškumo principo“.
Taip pat akivaizdžiai buvo paminėtas Kinijos uigūrų mažumos klausimas – Prancūzijos prezidentūros pranešime sakoma, kad E. Macronas ir A. Merkel pakartojo „savo reikalavimus, susijusius su kova prieš priverstinį darbą“.
Remiantis žmogaus teisių organizacijų vertinimais, Kinijos rytiniams Sindziango regione įkurtose stovyklose prievarta laikomas mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmoniškų tautinių mažumų narių. Pekinas taip pat kaltinamas vykdantis šių mažumų atžvilgiu priverstinio moterų sterilizavimo ir priverstinio darbo kampaniją.
E. Macronas ir A. Merkel taip pat perteikė „savo rimtą susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, sakoma prezidentūros pranešime, bet daugiau detalių nepateikiama.
Keliomis dienomis anksčiau Xi Jinpingas gyrė Kinijos „negrįžtamą“ pažangą nuo kolonijinių galiūnių engtos šalies iki supervalstybės statuso, minint valdančiosios Komunistų partijos įkūrimo 100-ąsias metines.
