Nuo liepos 21 d., norint patekti į bet kurią Prancūzijos laisvalaikio ir kultūras vietą, kurioje aptarnaujama daugiau nei 50 žmonių, įskaitant kino teatrus ir muziejus, gyventojai turės pateikti sveikatos pasą (pass sanitaire). Nuo rugpjūčio pradžios dokumentas bus reikalingas keliaujant visų rūšių tolimų atstumų viešuoju transportu, apsiperkant prekybos centruose, lankantis kavinėse, restoranuose bei Prancūzijoje pagarsėjusiose lauko terasose.
Sveikatos pase turės būti QR kodas, įrodantis, kad asmuo yra pilnai pasiskiepijęs Prancūzijoje, arba neigiamas PGR arba antigenų testo, atlikto per praėjusias 48 valandas, rezultatas.
Plintant delta atmainai, COVID-19 infekcijos lygis Prancūzijoje vėl tapo bauginančiai aukštas. Vidutinis per dieną patvirtintų naujų atvejų skaičius išaugo iki beveik 11 tūkst.
Birželio pabaigoje buvo skaičiuojama mažiau nei 2 tūkst. atvejų per dieną.
Piliečiai netenka kantrybės
Tačiau šis žingsnis įžiebė griausmingą daugelio prancūzų pasipriešinimą – šeštadienį šalyje įvyko 137 mitingai, į kuriuos susirinko beveik 114 tūkst. demonstrantų (18 tūkst. iš jų – Paryžiuje).
Panašu, kad dauguma suplūdo į gatves, nes buvo įsitikinę, jog įpareigojimas skiepytis, tam, kad žmonės galėtų patekti į viešąsias vietas ir užsiimti mėgstamomis veiklomis, yra jų prigimtinių teisių pažeidimas.
„Prezidentas jokiu būdu negali nurodinėti kaip man rūpintis savo asmenine sveikata“, – „Reuters“ sakė viena Paryžiaus protestuotoja.
Dar vienas Paryžiaus demonstrantas, jaunas parduotuvės vadybininkas Lucienas sakė, kad jis anaiptol nėra „antivakseris“, tačiau valstybė neturėtų prievarta versti žmonių skiepytis.
„Vyriausybė eina per toli“, – sakė jis.
Keli populiarūs politikai pakartojo šiuos argumentus viešai. Garsus konservatyvios „Les Republicains“ partijos jaunas europarlamentaras Francois-Xavieras Bellamy ir Senato centristų bloko viceprezidentas Loicas Herve dienraštyje „Le Figaro“ parašė bendrą nuomonės straipsnį, kuriame išdėstė prieštaravimo naujajai priemonei priežastis.
„Prieštaravimas sveikatos pažymėjimui nepadaro žmogaus „antivakseriu“, – rašė jie. – Esminė šios priemonės problema yra ta, kad pirmą kartą mūsų istorijoje žmonės turės pateikti dokumentą, norėdami daryti paprasčiausius, kasdienius dalykus.“
Kraštutinumai abiejose pusėse
Vis dėlto didžioji dalis pasipriešinimo sveikatos pasui kilo iš kraštutinumų abiejose politinio spektro pusėse.
„E.Macrono planai yra žingsnis atgal, siekiant užtikrinti asmenines laisves“, – sakė kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis susivienijimas (RN) lyderė Marine Le Pen.
Kraštutinių kairiųjų partijos Nenugalėtoji Prancūzija (LFI) vadovas Jeanas-Lucas Mélenchonas viešai piktinosi, kad „sveikatos pasas yra piktnaudžiavimas valdžia.“
Kitas LFI maištininkas Francois Ruffinas žengė dar toliau, ragindamas žmones susiburti į gatves bei sveikatos pasą vadindamas „pažeminimo priemone, kylančia iš absoliučios Macrono vyriausybės monarchijos.“
Dešiniosios populistinės „Patriotų“ partijos vedlys Florianas Philippotas prieš šeštadienio protestus pareiškė, kad protestuotojai „gėdos“ akivaizdoje pademonstruos „žmonių galią“.
Pro minią žmonių prasibrauti bandęs Le Figaro žurnalistas ne kartą girdėjo protestuotojų aptariamas sąmokslo teorijas, pavyzdžiui, kad pandemija buvo suplanuota iš anksto, tam, kad laboratorijos ir vaistų kompanijos galėtų užsidirbti pinigų. Kai į sceną atvyko buvęs Prancūzijos televizijos žurnalistas, kuris šiomis dienomis važinėja po šalį skleisdamas propagandą apie sąmokslo teorijas bei skatina anti-vakcinavimo idėjas Richardas Boutry, daugelis demonstrantų ėmė skanduoti jo vardą.
Taip pat dalis protestuotojų dabartinę situaciją šalyje lygino su „Vichy“ periodu – Prancūzija nacių okupacijos metais (1940-1944 m.)
Penktadienio naktį pietryčių Prancūzijos kaime buvo įsilaužta į vakcinų centrą, panaudojant Lotaringijos kryžių (Prancūzijos pasipriešinimo simbolį). Ant pastato sienų įsibrovėliai paliko tokius užrašus kaip „Vakcinavimas = genocidas“ bei „1940“ (nuoroda į „Vichy“ laikotarpio pradžią).
„Manau, kad šiose demonstracijose tikriausiai buvo mažiau griežtų libertarų, kovojančių už laisves, nei sąmokslininkų“, – spėjo Andrew Smithas, Prancūzijos politikos profesorius Čičesterio universitete.
„Prancūzijos „antivakseriai“, lyginantys save su Pasipriešinimu, yra nerimą kelianti manipuliacija istorija“, – sakė jis.
Sąmokslininkų iškilimas
Apklausų duomenys rodo, kad pirmąjį pusmetį tęsiantis skiepijimui, prancūzų vakcinoms priešiškos nuotaikos buvo sumažėjusios. Visgi gegužę paskelbta „OpinionWay“ apklausa parodė, kad 20 proc. suaugusiųjų prancūzų skiepo atsisakysią, o 13 proc. buvo neapsisprendę.
Prancūzijos medicinos akademija teigė, kad norint įgauti visuomeninį imunitetą ir nugalėti COVID-19, reikia, kad 90 proc. gyventojų būtų pilnai paskiepyti.
Prancūzų pseudodokumentinio filmo „Hold-Up“ populiarumas rodo, kad dezinformacija apie koronavirusą šioje šalyje turi didelę auditoriją. Internetinis filmas po išleidimo lapkritį sulaukė daugiau nei 2,5 mln. peržiūrų. Vaizdo įrašu pasidalino ir keli garsūs Prancūzijoje veidai, tarp jų, žymi aktorė Sophie Marceau.
Būtent šiame kontekste per pastaruosius metus Prancūzijoje išaugo sąmokslininkų „QAnon“ judėjimas, kuris melagingas naujienas apie koronavirusą įpina į platesnį fantazijos gobeleną, įskaitant perspėjimus apie kanibalizmą visame pasaulyje veikiančioje pedofilų organizacijoje. Be to, internete auga dezinformaciją bei sąmokslo teorijas skleidžiančių svetainių, tokiu kaip „DéQodeurs“ ar „FranceSoir“ skaičius.
Galimybė E.Macronui?
Nepaisant to, sąmokslo teorijos tebėra mažumos jėga Prancūzijos visuomenėje.
„Dauguma žmonių Prancūzijoje mato, kad sunkus darbas ir protinga politika, o ne išgalvotos istorijos veda link durų, pro kurias išeisime iš pandemijos“, – kalbėjo A.Smithas.
Panašu, kad dauguma gyventojų E.Macrono planą laiko būtent tokia protinga politika. Penktadienį paskelbta „Ipsos-Storia Sterna“ apklausa parodė, kad 60 proc. prancūzų pritaria sveikatos paso įsteigimui ir kartu pateiktam planui įpareigoti visus sveikatos priežiūros darbuotojus pasiskiepyti.
Todėl sveikatos pasas – galimai politiškai tikslingas E.Macrono žingsnis prieš kitų metų balandį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Kai E.Macronas paskelbė apie tai, daugybė žmonių matė tai kaip priemonę gerinti visuomenės sveikatą, bet tuo pačiu ir kaip prezidento rinkiminės kampanijos žinutę“, – pastebėjo Notingemo universiteto Prancūzijos politikos profesorius Paulas Smithas.
E.Macrono sveikatos pasas gali būti ypač veiksmingas, siekiant prisijaukinti nuosaikius rinkėjus, kurie mato kaip jis tiesia Prancūzijai taką, vedantį iš pandemijos košmaro ir laiko save tyliosios daugumos, kovojančios prieš kraštutinius kairiuosius ir dešiniuosius dalimi, teigė A.Smithas.
„Tai politika, keičianti mūšio lauko reljefą. Tradicinės dešiniųjų ir kairiųjų partijos, tokios kaip Respublikonai ir Socialistų partija negalės aršiai kritikuoti E.Macrono, laikantis nuosaikaus ir sąmoningo požiūrio į pandemiją“, – sakė jis.
„Neįmanoma laimėti prezidento rinkimų iškovojant ir taip priešiškai nusiteikusių 117 tūkst. gatvės protestuotojų simpatijas, – teigė politologas. – Tačiau galima laimėti vykdant protingą, įrodymais pagrįstą politiką, siekiant sustabdyti pandemiją bei atkurti ekonomiką“.
Parengta pagal FRANCE 24 inf.
