J. Bidenas, Baltuosiuose rūmuose priėmęs Irako premjerą Mustafą al Kadhemi, sakė, kad Jungtinės Valstijos lieka „įsipareigojusios mūsų saugumo bendradarbiavimui“ ir „toliau mokys, palaikys ir padės dorotis su ISIS (džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, IV), jeigu ji sustiprės“.
„Tačiau šių metų pabaigoje mes nebevykdysime kovinės misijos“, – pridūrė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pabrėžė, kad JAV palaikys spalį Irake vyksiančius rinkimus. Anot jo, Vašingtonas glaudžiai bendradarbiauja su Bagdadu, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Jungtinėmis Tautomis, siekiant užtikrinti, kad rinkimai būtų sąžiningi.
M. al Kadhemi savo ruožtu sakė, kad JAV ir Iraką sieja „strateginė partnerystė“.
„Amerika, ji padeda Irakui, – kalbėjo jis. – Mes kartu kovojame – kovojame ir įveikiame ISIS.“
„Šiandien mūsų ryšys stipresnis nei bet kada – mūsų partnerystė ekonomikoje, aplinkos apsaugoje, sveikatos apsaugoje, švietime, kultūroje ir kitur“, – sakė premjeras.
J. Bidenas šiuo metu taip pat rūpinasi JAV pajėgų išvedimu iš Afganistano po 20 metų trukusio karo, nors Talibanas stiprina puolimą ir didėja nuogąstavimai, kad kovotojai nuvers Kabulo vyriausybę.
Politinė parama
J. Bidenas patvirtino esąs pasirengęs toliau mažinti JAV vaidmenį Irake, bet neišvesti ten likusių 2,5 tūkst. karių kontingento, praėjus 18 metų po JAV vadovaujamų pajėgų įsiveržimo, nuvertusio diktatorių Saddamą Husseiną.
Ši pozicija gali tapti politine paspirtimi prieš kiek daugiau nei metus į valdžią atėjusiam M. al Kadhemi, patiriančiam įtakingų proiranietiškų grupių spaudimą išprašyti iš šalies JAV pajėgas.
Prieš Irako premjero vizitą Vašingtone kelias savaites vyko parengiamosios derybos, įskaitant diskusijas dėl kovos su COVID-19 pandemija, pagalbos Irako privačiajam sektoriui ir bendradarbiavimo klimato kaitos srityje.
Prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas, pageidavęs likti anonimas, gyrė M. al Kadhemi kaip pragmatišką veikėją ir „problemų sprendėją, o ne žmogų, mėginantį pasinaudoti problemomis dėl asmeninių politinių interesų“.
Vašingtonui atrodo labai svarbu teikti pakankamą pagalbą Irako saugumo pajėgoms, kad jos tęstų kovą su „Islamo valstybės“ likučiais, bet taip pat stabdyti Irano įtaką Irake.
Nuo praeitų metų JAV kontingento pagrindinis uždavinys buvo apmokyti, patarinėti ir palaikyti Irako pajėgas, kovojančias su IV.
Tačiau J. Bideno pareiškimas siunčia aiškų signalą, kad amerikiečių tiesioginis įsitraukimas į kovines operacijas prieš džihadistus bus baigtas.
„Irakas paprašė, o mes visokeriopai pritarėme, kad jiems reikia tolesnių mokymų, paramos stiprinant logistiką, žvalgybą, didesnių patariamųjų pajėgumų – visa tai bus tęsiama“, – sakė JAV pareigūnas.
Rinkimai spalį
„Palaikome Irako demokratijos stiprinimą ir nekantraujame užtikrinti, kad spalį įvyktų rinkimai“, – pridūrė šaltinis.
Tikimasi, kad per parlamento rinkimus M. al Kadhemi sustiprins savo pozicijas proiranietiškų politinių grupių, neslepiančių priešiškumo JAV vaidmeniui Irake, atžvilgiu.
Jam taip pat gali pavykti įtikinti Vašingtoną sušvelninti kai kurias su Iranu susijusias sankcijas, padėti Irakui vykdyti svarbius atsiskaitymus su šiitiška respublika ir spręsti elektros energijos stygiaus problemą.
Čikagos universiteto Pearsono [Pirsono] instituto Irako reikalų specialistas Ramzy Mardini sakė, kad šis susitikimas galbūt buvo „kosmetiškai suformuotas“, kad padėtų Irako premjerui atlaikyti spaudimą savo šalyje.
„Tačiau tikrovė vietoje atspindės status quo ir išliekantį JAV buvimą“, – pridūrė R. Mardini.
Visgi kelia tam tikrą riziką.
„Jeigu nebus jokio reikšmingo pareiškimo apie karių išvedimą, bijau, kad proiranietiškos grupės gali... suintensyvinti atakas prieš JAV pajėgas“, – naujienų agentūrai AFP sakė irakietis tyrėjas Sajadas Jiyadas.
Irako pasipriešinimo koordinavimo komitetas – šalies sukarintų grupių aljansas – pagrasino tęsti atakas, jeigu Jungtinės Valstijos neišves visų savo pajėgų ir neužbaigs „okupacijos“.
Proiranietiškos grupuotės sveikina JAV įsipareigojimą užbaigti kovinę misiją Irake
Kelios įtakingos proiranietiškos grupuotės Irake antradienį pasveikino Vašingtono pareiškimą, kad jo kovinės operacijos šalyje baigsis šių metų pabaigoje, kaip jau seniai reikalavo šios grupuotės.
JAV prezidentas Joe'as Bidenas pirmadienį paskelbė, kad „šių metų pabaigoje nebetęsime kovinės misijos“. Tokį pareiškimą jis padarė po derybų Baltuosiuose rūmuose su Irako ministru pirmininku Mustafa al Kadhemi.
Amerikiečių kariai ir toliau ruoš irakiečių karius ir bendradarbiaus su jais žvalgybos srityje, nepaisant proiranietiškų grupuočių reikalavimo visiškai išvesti kontingentą.
Vis tik „Užkariavimo aljansas“ – Irako sukarinto tinklo „Hashed al Shaabi“ politinis sparnas, kuriame vyrauja Teheraną palaikančios grupės – J. Bideno pareiškimą pavadino „teigiamu žingsniu visiško Irako suverenumo link“.
„Tikimės, kad tai materializuosis“, – pridūrė „Užkariavimo aljanso“ atstovai“.
Amerikos kariai į Iraką buvo pakviesti 2014-aisiais – praėjus trejiems metams po aštuonerius metus trukusios okupacijos, prasidėjusios nuo JAV įsiveržimo, per kurį buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas. Karius pakvietė vyriausybė, desperatiškai mėginusi nutraukti daug teritorijos užėmusio džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IV) antpuolį.
Bagdadas paskelbė, kad IV buvo įveikta 2017 metų pabaigoje, tačiau ši sunitų ekstremistų grupuotė tebeturi „miegančių“ kuopelių ir teberengia mirtininkų atakas.
JAV ir Iranas yra pagrindinės Irako sąjungininkės, priešiškai nusistačiusios IS atžvilgiu, tačiau Teheranas Vašingtoną laiko savo pagrindiniu priešu ir jau ilgą laiką reikalauja Amerikos kariuomenės išvedimo iš kaimyninės šalies.
Proiranietiškos ginkluotos grupuotės kaltinamos šiemet įvykdžius pusšimtį raketų ir bepiločių orlaivių atakų prieš JAV interesus Irake.
Nuo praėjusių metų pagrindinis likusių JAV padalinių užduotys jau ir taip buvo mokyti irakiečių kariuomenę, taip pat jai patarinėti ir padėti kovoje su IV. Šiuo metu šalyje dislokuota 2,5 tūkst. amerikiečių karių, jų skaičiui sumažėjus J. Bideno pirmtako Donaldo Trumpo iniciatyva.
Taigi, J. Bideno pareiškimas rodo, kad politika iš esmės nepakis.
Pasak analitikų, tiesioginis susitikimas veikiau buvo skirtas suteikti politinę priedangą M. al Kadhemi, atėjusiam į valdžią mažiau nei prieš metus ir vis labiau spaudžiamam dėl tolesnio JAV karių dislokavimo.
Dar kelios Irake veikiančios proiranietiškos grupės irgi teigiamai įvertino Vašingtono ketinimus.
„Imamo Ali batalionai“ pasveikino „užsienio karių buvimo pabaigą“ ir padėkojo Irako „vyriausybei už tai, kad ji ištesėjo savo pažadus“. Tuo metu įtakingas šiitų dvasininkas Moqtada al Sadras irgi gyrė J. Bideno įsipareigojimą.
Tačiau radikalesnės Iraną palaikančios grupuotės dar nesureagavo į Vašingtono planus.
