Ilgos, juodai apsirengusių kovotojų kolonos pasipuošusios turbanais pradėjo taikiai eiti priešų link.
Vienas Talibo kovotojas plačiai nusišypsojo ir paaiškino: „Mes atsirišome savo turbanus“.
Be menkiausios gėdos ar abejonių grupuotės vadai nusprendė, kad jie mieliau gyvens laimėtojų pusėje, nei mirs beprasmiška mirtimi. Taigi jie pasidavė, tačiau daugelis nusprendė prisijungti prie opozicijos jėgų.
Toks pasidavimas nereiškė, kad griežta islamo interpretacija patikėję kovotojai atsisakė savo ideologijos, padėjusios 1996 metais bendraminčiams ateiti į valdžią, kuri patogiai veikė jų etninės puštūnų kultūros naudai.
Ši ideologija iš pradžių augo tarp Pakistano tremtyje esančių talibų mokinių, pabėgėliai čia ieškojo prieglobsčio nuo nesėkmingos sovietų invazijos į jų šalį 1979 m., būtent čia jie savąją islamo versiją pavertė puristų kultu.
Kai Afganistanas buvo draskomas karo vadų, korupcijos ir neapykantos, daugelis šio kulto sekėjų tai laikė siaubo, kurį jie išgyveno, alternatyva, paremta griežtais įstatymais ir tvarka. Talibanas iškilo 1994 m., o per dvejus metus jie sugebėjo perimti didžiąją dalį likusios šalies ir perimti valdžią.
Ir dabar, praėjus 25 metams, jie tai padarė dar kartą.
Afganistano vyriausybė visada buvo silpna, smarkiai korumpuota, išlikusi priklausoma nuo užsienio pajėgų, stipriai suskilusi dėl vidinių jėgų kovų ir karo vadų.
Taigi, kai šių metų pradžioje JAV ir sąjungininkai staiga apleido Afganistano nacionalinę armiją, vienintelis klausimas buvo: kada afganų vadai nusiriš savo turbanus?
2001 m. Talibanas buvo išstumtas iš valdžios NATO ir kitų karo vadų pastangomis, nes daugelis afganų buvo pavargę nuo viduramžiško šariato teisės aiškinimo, nuo pietų puštūnų diktatūros ir, svarbiausia, labai supyko dėl itin pelningos prekybos opijumi uždraudimo.
Tai buvo – ir yra – pagrindinis Afganistano eksportas, kurio vertė siekia apie 4 milijardus JAV dolerių (Apie 3,39 milijardus eurų) per metus. Tai yra verslas, į save įtraukęs konkuruojančius vadovus (chanus), policiją, miliciją, Pakistano šnipus, krovinių gabenimo mafijas ir Kabulo elitą.
Sustabdydamas opijaus prekybą Talibanas tada save apsisupo priešais, vėliau dar sulaukė aršios Vakarų reakcijos, suteikdamas „Al Qaeda“ prieglobstį prieš ir po Osamos bin Ladeno rugsėjo 11 -osios išpuolių prieš JAV.
Visgi Talibanas niekada nebuvo suinteresuotas tarptautiniu teroru. Parama „al Qaeda“ buvo pagrįsta bendra istorija. O.Bin Ladenas ir jo bičiuliai kovojo kartu su Afganistano Modžahedais, kurie priešinosi sovietų okupacijai nuo 1979 m.
Jie buvo seni bendražygiai, kuriems buvo leista steigti treniruočių stovyklas ir jiems buvo pritaikytas „Pashtunwali“ principas, tradicinis kultūrinis įstatymas, kuris be kita ko, užtikrina svečių apsaugą.
Pastaruosius 20 metų vykusį Talibano sukilimą vadovybė, kurią, kaip teigia NATO, JAV ir Kabulo vyriausybė, remia Pakistanas, stebėjo, kaip užsienio pajėgos įstringa susiskaldžiusioje šalyje.
Vakarai tada priėmė du pražūtingus sprendimus Helmando provincijoje – pirmasis įsiveržti į ją, o antrasis – bandyti sunaikinti prekybą opijaus produktais – tai garantavo, kad taiki ūkininkavimo provincija, gaminanti milžiniškus turtus, taps kovos lauku ir kapinėmis užsienio pajėgoms. Talibanas galėjo pasikliauti narkotikų chanais, kurie atliko didžiąją dalį kovos su NATO. Talibams tereikėjo retkarčiais padėti.
Praėjusio partizaninio karo mokiniams buvo ta, kad gana greitai Vakarai kovai praras norą kovoti. Dėl to tuo metu išpopuliarėjo posakis: NATO turi laikrodžius, o Talibanas turi laiką. Tad grupuotei beliko laukti. Remiantis daugybe Vakarų žvalgybos šaltiniais, Talibanas pradžioje nesinaudojo finansavimu iš narkotikų. Ekspertai ir JT teigia, kad jie turėjo įvairius finansavimo šaltinius, įskaitant privačius donorus Persijos įlankoje, neteisėta mineralų gavyba ir mokesčių rinkimų jų kontroliuojamose teritorijose.
Jų sugrįžimas į valdžią kelia baimę moterims. Kai paskutinį kartą jie valdė, mergaitėms buvo uždrausta net lankyti mokyklą. Jos privalėjo būti apsigaubusios burkomis, nusiteikti gyvenimui namuose ir būti laikomoms vyrų turtu. Toks požiūris buvo nušluotas įsigalėjus vakarams.
Sostinės Kabulo moterys galėjo kurti verslą, dalyvauti politikoje, dirbti provincijų vyriausybėse ir vadovauti ministerijoms.
Nenuostabu, kad liberalūs afganai dabar bėga į oro uostą.
Vienintelė jų viltis, kad Talibanas gali pasiūlyti nuolaidų dėl moterų teisių ir netgi šiek tiek apsaugoti žodžio laisvę.
Kai kuriose provincijose, kuriose jie valdė per pastaruosius 20 metų, Talibanas leido ribotas moterų teises.
Beveik neabejotina, kad jie nepadės „Islamo valstybės“ kovotojams, kurie iš esmės pakeitė „Al Qaeda“ kaip pagrindinį pasaulinį tarptautinio islamistų terorizmo prekės ženklą. Per pastaruosius penkerius metus Talibanas sėkmingai pašalino daugumą teroristų bandymų įsitvirtinti. Apžvalgininkai nurodo, kad kadangi nėra jokių tarptautinio teroro skatinimų ir nėra idėjinės paramos pačiam judėjimui, „Al Qaeda“ atgimimas valdant Talibanui yra mažai tikėtinas, nors JT ataskaita neseniai įspėjo, kad abi grupės lieka „glaudžiai artimos.“
Parengta pagal CNN inf.
