Kai JAV paskelbė iki rugpjūčio 31 d. iš Afganistano išvesiančios visus savo kariškius, Talibanas puolė nedelsdamas: vieną po kitos užėmęs provincijų centrus, sekmadienį įžengė į sostinę Kabulą.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani spruko iš šalies, savo diplomatines atstovybes iš sostinės evakuoja dauguma šalių.
Pro paskutinius likusius pasitraukimo vartus – amerikiečių dar ginamą Kabulo oro uostą – į užsienį veržiasi su buvusia vyriausybe bendradarbiavę tūkstančiai afganų, nes jiems dabar gresia žiaurus islamistinio režimo kerštas pagal šariato teisę, kaip kad buvo Talibano valdymo laikotarpiu 1996–2001 m.
Realybė kitokia nei svajonė
JAV dienraštis „New York Times“ Talibano šturmą pavadino neapsakoma tragedija: „Amerikiečių svajonė būti „nepakeičiama tauta“ kuriant pasaulį, paremtą pilietinių teisių, moterų lygybės ir religinės tolerancijos vertybėmis, pasirodė esanti tik svajonė.“
Kad amerikiečiams pasitraukus Talibanas vėl perims valdžią, buvo aišku jau seniai, rašo „The New York Times“.
Šį nuo 2001-ųjų trunkantį karą Jungtinėms Valstijoms vis tiek reikėjo baigti, bet tokia jo pabaiga yra tragedija tiems afganams, kurie patikėjo šia svajone, dalyvavo bandant kurti šiuolaikinę visuomenę, o JAV prezidento Joe Bideno administracija turėjo pasirūpinti jų saugumu.
„Dėl šios nelaimės kaltas ne tik J.Bidenas – Baltieji rūmai turi ištaisyti klaidas, padarytas planuojant pajėgų atitraukimą.
Kad ir kaip būtų, JAV armija yra galingiausia logistinė jėga, ji turi nuversti kalnus ir išgelbėti tuos afganus, kurie rizikavo viskuo dėl geresnio rytojaus“, – teigė „The New York Times“.
Vaiduoklių batalionai
Tarp svarbiausių priežasčių, dėl kurių sparčiai žlugo A.Ghani vyriausybė, dauguma pasaulio leidinių pažymi neįtikėtiną saugumo pajėgų korupciją ir dėl to atsiradusį daugelio afganų nepasitenkinimą šia valdžia.
Britų laikraštis „The Guardian“ rašo, kad JAV generolai ir politikai savo ataskaitose nuolat pervertino Afganistano armijos, policijos ir specialiųjų tarnybų kovinį pajėgumą, kuriam stiprinti per 20 metų buvo išleista apie 75 mlrd. eurų.
Tuo pat metu ir nepriklausomi ekspertai, ir daug kariškių reguliariai perspėdavo, kad amerikiečiai tiesiog neturi galimybių įvertinti, kaip šios struktūros pajėgios veikti prieš Talibaną be visapusiškos JAV ir kitų Vakarų sąjungininkų paramos.
„The Guardian“ pabrėžė, kad dėl išsikerojusio neraštingumo Afganistano vyriausybės pajėgų kariškiai taip ir nesugebėjo išmokti tinkamai naudotis dovanota sudėtinga įranga, moralę smukdė ir nereguliariai gaunami atlyginimai.
Nuo to laiko, kai Talibanas perėmė iniciatyvą, vyriausybės kariuomenė iš karto ėmė jiems pasiduoti, bijodama, kad talibai vis tiek laimės ir keršys.
Prancūzų laikraštis „Le Monde“ priminė fiktyvius prirašinėjimus ir „mirusias sielas“ Afganistano armijoje.
Anot amerikiečių kariškių, afganai sukūrė ištisus „vaiduoklių batalionus“, kad už juos iš JAV gautų pinigų ir juos išvogtų.
„46 vaiduoklių batalionai, kiekviename – 800 vyrų“, – „Le Monde“ citavo neįvardytą Vakarų diplomatą Kabule.
Laikraštis priminė, kad prezidento A.Ghani prašymu JAV pajėgos nuo 2017 m. nustojo skelbti duomenis apie aukas ir dezertyravimus savo globojamoje Afganistano kariuomenėje ir tai dar labiau iškreipė tikrąjį vaizdą.
D.Trumpas iškrėtė kiaulystę
„Afganistano lyderis A.Ghani didžiavosi esąs vienas geriausių pasaulio ekspertų nagrinėjant situacijas, dėl ko gali žlugti valstybės. Galiausiai jis tapo savo paties vyriausybės žlugimo liudininku, – pabėgusio 72 metų Afganistano vadovo portretą piešia naujienų agentūra AFP. – Jis išrinktas 2014 m. už pažadus reformuoti Afganistaną. Bet dabar A.Ghani bus prisimenamas kaip žmogus, kuris nesugebėjo įveikti giliai įsišaknijusios korupcijos Afganistano valdžioje, – korupcijos, kuri lėmė jo žlugimą.“
Prieš sugrįždamas į tėvynę A.Ghani Jungtinėse Valstijose buvo žinomas ekonomistas, vėliau dirbo Pasaulio banke.
„Washington Post“ pabrėžia, kad A.Ghani pozicijas smarkiai pakirto be jo sutikimo pernai pasirašytas susitarimas tarp tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir Talibano.
A.Ghani galima apkaltinti daug kuo: jis buvo pasipūtęs, nenuoseklus politikoje, nenorėjo susitelkti į konkrečių, aktualiausių problemų sprendimą.
„Tačiau net jei kritikai ir vadino jį įžūliu bei šiurkščiu, A.Ghani jėga ir įtaka buvo sumenkintos pačių amerikiečių, kurie 2020 metais sudarė su Talibanu paktą, prieštaraujantį Afganistano interesams, ir paskatino iš kalėjimų paleisti tūkstančius talibų, nors tam A.Ghani įnirtingai priešinosi“, – rašo „Washington Post“.
Socialiniame tinkle A.Ghani parašė išvykęs iš šalies, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę įžengė Talibano kovotojai: „Daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas.
Talibanas laimėjo ir dabar yra atsakingas už tautiečių garbę, turtą ir išlikimą.“
A.Ghani buvimo vieta nėra žinoma: pranešama, kad jis išvyko į Tadžikistaną ar Omaną.
Vertinimai – klaidingi
Visoje pasaulio žiniasklaidoje Kabulo praradimas lyginamas su amerikiečių remto Pietų Vietnamo sostinės Saigono žlugimu 1975 m. Tačiau primenama, kad Saigonas krito tik praėjus dvejiems metams po JAV pajėgų išvedimo, o Afganistane talibai šalį perėmė per kelias savaites.
JAV prezidentas J.Bidenas situaciją Afganistane vertino visiškai klaidingai ir stulbinamai naiviai, teigia Vokietijos laikraštis „Die Welt“.
Dar liepą J.Bidenas sakė, kad pasitraukus Vakarų koalicijos kariams Talibanas greičiausiai neužgrobs valdžios Afganistane.
„O dabar Baltieji rūmai susirūpinę, kad situacija panaši į bėgimą iš Saigono.
Amerika stebisi, kuo apskritai užsiėmė jos specialiosios tarnybos, – rašo „Die Welt“. – J.Bideno planas pasitraukti iš Afganistano subyrėjo kaip kortų namelis.“
Sąjungininkai irgi nepasiruošė
„Deutsche Radio“ manymu, Vokietija pastaraisiais mėnesiais ir savaitėmis Afganistano atžvilgiu elgėsi taip pat kaip Jungtinės Valstijos – visai nepasiruošė tokiai įvykių raidai.
Dėl to susidariusią situaciją dabar galima apibūdinti paprasta formule: „Gelbėkitės, kas galite.“
Iš Kabulo oro uosto lėktuvai dar galės išgabenti nuo talibų bėgančius žmones, o kituose miestuose šimtai tūkstančių tų, kurie dirbo ir su Vakarų koalicija, atsidūrė beviltiškoje ir mirtinai pavojingoje situacijoje.
„Vokietijos vyriausybė reagavo per vėlai.
Žinoma, Vokietija turėjo mažai galimybių paveikti JAV pajėgų pasitraukimo grafiką, tačiau dar valdžioje esant D.Trumpui buvo aišku, kad pasitraukimas iš Afganistano gali įvykti staiga ir be įspėjimo“, – teigė „Deutsche Radio“.
Politikas teisinosi
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas aiškino, kad jo šalis per du dešimtmečius trukusį karą pasiekė pagrindinį savo operacijos Afganistane tikslą – neutralizavo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų organizatorius.
Todėl, pasak A.Blinkeno, Vašingtonas nebemato prasmės tęsti karinę misiją, nes tolesnis ilgalaikis JAV įsitraukimas į šį konfliktą yra naudingas amerikiečių strateginėms varžovėms pasaulyje.
Tačiau A.Blinkenas pripažino, kad, nepaisant didžiulio Vakarų finansavimo, Afganistano vyriausybės pajėgos nesugebėjo apginti tėvynės.
