2000 metais įkurta organizacija „Golos“ pasmerkė rinkimų klastojimą 2011 metais, kai buvo renkamas parlamentas, ir per metais vėliau vykusį balsavimą, po kurio į Kremlių sugrįžo V. Putinas.
Rusijos teisingumo ministerija įtraukė vietinę rinkimų stebėjimo organizaciją „Golos“ į savo „užsienio agentų“ sąrašą.
Šis sprendimas veikiausiai trukdys organizacijos darbui per rugsėjo rinkimus. Rusijos rinkimų komisijos vadovė šią vasarą paskelbė, jog rinkimai į parlamentą vyks rugsėjo 17–19 dienomis, neva siekiant sumažinti koronaviruso plitimo galimybę.
Organizacijos ar asmenys, kurie Rusijoje laikomi „užsienio agentais“, turi atskleisti savo finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo medžiagą; kitu atveju jiems gali grėsti bauda.
Vienas iš „Golos“ vadovų Grigorijus Melkonjancas Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad toks valdžios žingsnis yra „ataka prieš didžiausią nepriklausomų rinkimų stebėtojų bendruomenę“. Jis pažadėjo, kad organizacija tęs savo darbą.
„Golos“ apmoko rinkimų stebėtojus ir turi karštąją liniją, skirtą pranešti apie rinkimų pažeidimus. Organizacija vykdo tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį Rusijos rinkimų stebėjimą.
„Mūsų tikslas yra laisvi ir teisingi rinkimai Rusijoje“, – sakoma „Golos“ interneto svetainėje.
Ši organizacija 2013 metais jau buvo paskelbta „užsienio agente“. Trejais metais vėliau teismas ją likvidavo, ir toliau „Golos“ veikė neturėdama oficialios struktūros.
Trečiadienį „Golos“ buvo įtraukta į neregistruotų organizacijų, gaunančių finansavimą iš užsienio, sąrašą.
Praėjusių metų vasarą, kai net savaitę vyko referendumas dėl konstitucijos pataisų, be kita ko, atvėręs kelią V. Putinui likti valdžioje iki 2036 metų, „Golos“ teigė gavusi šimtus skundų dėl pažeidimų, įskaitant daugkartinio balsavimo ir bauginimo atvejus.
Pirmasis Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas, nukreiptas prieš finansavimą iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas ir sėkmingai pritaikytas žmogaus teisių gynimo grupėms, buvo priimtas 2012 metais.
Vėliau 2017 metais Rusija priėmė įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių žymėjimo „užsienio agentais“, kai Kremliaus finansuojama televizija RT buvo pripažinta užsienio agente Jungtinėse Valstijose.
Rusija kaltina Vakarus siekiu paveikti jos rinkimus naudojantis A. Navalnu
Rusija trečiadienį apkaltino Vakarus siekiu paveikti rugsėjį įvyksiančius jos parlamento rinkimus naudojantis „triukšmu“ dėl kalinamo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Vakarų valstybes bandymais išlaikyti A. Navalną naujienų darbotvarkėje „siekiant kištis į [Rusijos] vidaus reikalus, taip pat ir veikti rinkimų kampaniją“.
Grįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, A. Navalnas vasarį buvo pasiųstas į kalėjimą už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus. Gydydamasis Vokietijoje jis neprisistatė pareigūnams Rusijoje pagal lygtinio nuteisimo tvarką.
A. Navalnas dėl savo apnuodijimo Sibire, vos nepasibaigusio mirtimi, kaltina Kremlių, bet Maskva tai neigia.
Pareiškime, paskelbtame per pirmąsias A. Navalno nuskraidinimo į Vokietiją gydyti metines, Rusija užsipuolė Vakarus, esą bandančius kurti jo, kaip demokratiją remiančio politiko, „įvaizdį“.
Pareiškime sakoma, kad Vokietija, kurios lyderė Angela Merkel penktadienį turi lankytis Maskvoje, „nepraleido progos pasinaudoti triukšmu dėl Navalno“ kaip pretekstu „naujoms atakoms prieš mus“.
Vokietijos ir Rusijos santykiai yra labai įtempti dėl daugelio klausimų, įskaitant rusų kariuomenės sutelkimą prie Ukrainos sienų, virtinę šnipinėjimo skandalų ir A. Navalno apnuodijimą.
Prezidento Vladimiro Putino partijai „Vieningoji Rusija“ prognozuojama sunki kova rugsėjo rinkimuose.
Prieš rinkimus valdžia didina spaudimą A. Navalno judėjimui; jo organizacijos buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, nes esą planavo sukilimą padedant Vakarams.
