Europos Parlamentui jis sakė, kad didžiausią susirūpinimą kelia galimas pabėgėlių antplūdis ir vis sudėtingesnė situacija Centrinėje Azijoje – Turkijai, Kinijai ir Rusijai varžantis dėl savo įtakos regione didinimo.
J. Borrellis pakartojo, kad ES buvo priversta „užmegzti ryšių kanalus“ su Talibanu, kad užtikrintų savo piliečių, darbuotojų afganų ir jų šeimų evakuaciją.
„Taip, turime kalbėtis su Talibanu, bet tai nereiškia pripažinimo“, – sakė jis.
Pasak ES diplomatijos vadovo, Vakarų remiamos administracijos žlugimas Afganistane buvo „svarbiausias geopolitinis įvykis nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą“.
27 valstybes vienijanti ES dabar turės išplėsti diplomatinius ryšius su Iranu, Pakistanu ir Indija, kad suvaldytų krizę, sakė J. Borrellis.
„Dabartiniai įvykiai turės plataus masto poveikį regioniniam tarptautiniam saugumui“, – sakė jis ir pridūrė, kad Briuselis planuoja bendradarbiauti su JAV ir kitomis sąjungininkėmis, kad suformuotų „bendrą požiūrį“.
Savo komentarus Europos Parlamento užsienio reikalų ir plėtros komitetams J. Borrellis pateikė likus dienai iki NATO užsienio reikalų ministrų skubios vaizdo konferencijos, per kurią bus aptarta situacija Afganistane ir jos pasekmės.
Talibano atstovai susitiko su H. Karzai ir A. Abdullah
Talibanas, kuris pažadėjo, kad naujasis Afganistano režimas „teigiamai skirsis“ nuo brutalios jo valdžios 1996–2001 metais, siekdamas suformuoti vyriausybę trečiadienį susitiko su buvusiu šalies prezidentu Hamidu Karzai ir buvusiu aukšto rango pareigūnu Abdullah Abdullah.
Prezidentas Ashrafas Ghani, kurio pabėgimas iš Afganistano praėjusį savaitgalį, kai Talibano kovotojai priartėjo prie Kabulo, užtvirtino sukilėlių sugrįžimą į valdžią, iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) paskelbė, kad remia šias derybas ir taip pat tariasi dėl sugrįžimo į šalį.
Tačiau Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą tuo, kad talibai, užgrobę valdžią po žaibiško, Kabule pasibaigusio puolimo, jau laužo pažadus dėl galimybių saugiai pasiekti oro uostą afganistaniečiams, norintiems išvykti iš šalies.
Vašingtonas kažkada rėmė A. Ghani, bet JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman sakė, kad jis nebėra svarbi figūra sudėtingoje Afganistano politikos scenoje.
Talibanas į valdžią sugrįžo beveik du dešimtmečiai po to, kai buvo nuverstas per JAV vadovautą invaziją, surengtą dėl 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.
Judėjimas pažadėjo nekeršyti oponentams ir gerbti moterų teises, bet pasaulyje kilo didelis susirūpinimas, kurį kursto per ankstesnį Talibano valdymą matyti brutalūs žmogaus teisių pažeidimai ir tai, kad dešimtys tūkstančių afganistaniečių desperatiškai nori išvykti iš šalies.
JAV diplomatai Dohoje ir kariuomenės pareigūnai Kabule „tiesiogiai bendrauja su Talibanu ir aiškina, jog mes tikimės, kad jie visiems Amerikos piliečiams, visiems trečiųjų šalių piliečiams ir visiems išvykti norintiems afganistaniečiams leis tai saugiai ir be puldinėjimų padaryti“, Vašingtone žurnalistams sakė W. Sherman.
Talibanui badant formuoti vyriausybę, judėjimo lyderis Haibatullah Akhundzada įsakė paleisti „politinius sulaikytuosius“ ir nurodė provincijų gubernatoriams tai padaryti „be jokių suvaržymų ar sąlygų“, paskelbė sukilėliai.
Talibano derybininkas Anasas Haqqani susitiko su H. Karzai – pirmuoju Vakarų remtu Afganistano lyderiu po Talibano nušalinimo 2001 metais – ir vyriausybės taikos tarybai vadovavusiu A. Abdullah, pranešė džihadistų tinklalapius stebinti organizacija SITE.
Talibano lyderiai „yra sakę, kad suteikė malonę visiems buvusiems vyriausybės pareigūnams, todėl niekam nėra būtinybės išvykti iš šalies“, pranešė SITE, Talibanui paskelbus Kabule įvykusio A. Haqqani susitikimo su H. Karzai nuotraukų.
Afganistano Pandžšyro slėnyje formuojasi pasipriešinimas Talibanui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Afganistano šiaurės rytiniame Pandžšyro slėnyje formuojasi pasipriešinimas Talibanui, vadovaujant viceprezidentui Amrullah Saleh ir Ahmadui Massoudui, vieno garsaus kovotojo su talibais sūnui.
„Talibanas nekontroliuoja visos Afganistano teritorijos: esama pranešimų apie situaciją Pandžšyro slėnyje, kur sutelktas Afganistano viceprezidento, pono Saleho, ir Ahmado Massoudo pasipriešinimas“, – per spaudos konferenciją Maskvoje žurnalistams sakė S. Lavrovas.
Rusų diplomatijos vadovas dar kartą paragino pradėti įtraukų dialogą, dalyvaujant visiems Afganistano politiniams veikėjams, kad būtų suformuota „platiems sluoksniams atstovaujanti vyriausybė“.
Į šiaurės rytus nuo Kabulo esantis Pandžšyro slėnis, dėl savo reljefo puikiai tinkantis gynybai, yra paskutinis likęs Afganistano vyriausybės pajėgų bastionas.
Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbtais vaizdais, A. Salehas ir prieš Talibaną kovojusio Ahmedo Shaho Massoudo sūnus formuoja partizanų judėjimą tolesnei kovai su talibais.
Maskva optimistiškai vertina naują Kabulo vadovybę ir stengiasi palaikyti kontaktus su kovotojais, siekdama neleisti nestabilumui išplisti į kaimynines Vidurio Azijos respublikas.
Rusija paskelbė, kad jos ambasada Kabule nebus uždaryta, nors JAV ir kitos šalys šiuo metu karštligiškai evakuoja savo piliečius iš miesto.
Anksčiau šią savaitę rusų ambasadorius Afganistane Dmitrijus Žirnovas Kabule susitiko su Talibanu. Paskui jis pareiškė valstybinei televizijai, kad susitikimas buvo „teigiamas ir konstruktyvus“.
Kremlius pastaraisiais metais siekė užmegzti gerus santykius su Talibanu, nors jis Rusijoje yra uždraustas kaip „ekstremistinė“ organizacija. Šio islamistų judėjimo atstovai jau kelis kartus lankėsi Maskvoje, pastarąjį kartą – liepą.
