KSSO šalių vadovų dėmesys buvo sutelktas į įvykių Afganistane įtaką organizacijos valstybių narių saugumui. Rusija buvo neeilinės sesijos iniciatorė, o renginiui vadovavo Tadžikistano prezidentas Emomali Rahmonas.
Be KSSO šalių – Baltarusijos, Rusijos, Armėnijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano – lyderių vaizdo susitikime taip pat dalyvavo Uzbekistano prezidentas Shavkat Mirziyoyev.
A. Lukašenka plačiausiai aptarė migrantų problemą.
„Pabėgėlių ir migrantų problema. Yra įvairių jų galimo skaičiaus pirmojoje bangoje skaičiavimų. Tačiau akivaizdu, kad žmonės iš Afganistano prisijungs prie pabėgėlių srautų iš Sirijos, Irako ir Libijos. Jau prisijungė. Net jeigu jie patrauks į Vakarus, vis tiek eis ir skris per mus“, – įsitikinęs Baltarusijos diktatorius.
A.Lukašenka reagavo į kitų KSSO šalių lyderių ir visų pirma Vladimiro Putino kalbas, kalbėjusį apie solidarumo poreikį ir tai, kad problemos, kylančios iš padėties Afganistane, gali paliesti visus.
„Jūs buvote pirmieji pajutę pasekmes. Jūs tikriausiai esate informuotas (jūsų specialiosios tarnybos tikrai yra, mes jas informavome), Merkel jums pažadėjo, Vakarai pažadėjo, kad visi bus priimti. Visi, kurie bėgs iš Afganistano, bus priimti.“, – į Rusiją kreipėsi Baltarusijos vadovas.
A.Lukašenka taip pat pakomentavo įvykius pasienyje su Lenkija.
„Per Baltarusiją į Vakarus išvyko jau kelios dešimtys, gal šimtai (visų suskaičiuoti negalite) afganų – ne irakiečių, ne sirų, o afganų, kuriuos jie pakvietė į Vakarus, pažadėjo priimti. Ką padarė lenkai: jie sugaudė, kitaip nepasakysi, apie 50 žmonių Lenkijos teritorijoje, kurie, kaip prisipažino, išvyko į Vokietiją, kur juos pašaukė murmėja Merkel, – sakė Baltarusijos vadovas. – Taigi Lenkija surengė pasienio konfliktą, pažeisdama Baltarusijos valstybinę sieną.“
Tuo metu Lenkijoje toliau auga politinė įtampa dėl maždaug 30 migrantų, įstrigusių prie sienos su Baltarusija. Viena pabėgėlių teisių gynimo grupė sako, kad tarp šių migrantų yra afganistaniečių ir, taip pat, asmenų, kuriems reikia medicininės pagalbos. Lenkų vyriausybė tvirtina, kad jie yra Baltarusijos teritorijoje, bet vis tiek yra kritikuojama Lenkijoje, kad neleidžia šiems migrantams kreiptis dėl prieglobsčio.
Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija pranešė pateikusi diplomatinę notą Baltarusijai ir pasisiūliusi skirti maisto, vaistų, palapinių, lovų, miegmaišių, antklodžių ir pižamų.
Užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) sakė, kad padėtis prie sienos yra išbandymas, parodantis, kaip šalis reaguotų į rimtesnius hibridinio karo veiksmus.
„Reikšmingos lenkų politikų, žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų aktyvistų grupės pareiškimai ir elgesys rodo, kad scenarijus, kai kokią nors užsienio šalį, vykdančią tokią ataką prieš Lenkiją, parems sąjungininkai mūsų šalyje, yra labai realus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė P. Jablonskis.
Pasak jo, pareigūnai turėtų pasinaudoti šia situacija ir „geriau pasirengti panašiems grasinamiems veiksmams ateityje“.
Varšuvoje maždaug du tuzinai protestuotojų prisirakino prie tvoros priešais sienų apsaugos tarnybos būstinę ir ant jos vartų pakabino spygliuotos vielos. Taip jie protestavo prieš lenkų pareigūnų elgesį pasienyje.
Smerkia hibridinę Baltarusijos ataką
Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, pastaraisiais mėnesiais kirto ES sieną iš Baltarusijos. Briuselis mano, kad šį srautą tyčia organizuoja režimas Minske, keršydamas už bloko sankcijas.
Anksčiau pirmadienį Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai bendrame pareiškime pasmerkė hibridinę Baltarusijos ataką prieš valstybių sienas.
„Mes, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl padėties prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų su Baltarusija.
Mums aišku, kad dabartinę krizę suplanavo ir sistemingai organizavo Aliaksandro Lukašenkos režimas“, – bendrą pareiškimą pranešime cituoja Lietuvos vyriausybė.
„Imigrantų naudojimas kaimyninėms šalims destabilizuoti yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, laikomas hibridiniu išpuoliu prieš Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir kartu prieš visą Europos Sąjungą (ES)“, – sakoma premjerų pareiškime.
Be to, jų vertinimu, į netinkamą elgesį su migrantais Baltarusijoje dėmesį turėtų atkreipti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras raginamas imtis aktyvių veiksmų sprendžiant šią situaciją.
Trys ES valstybės, turinčios sausumos sieną su Baltarusija – Latvija, Lietuva ir Lenkija – bando stabdyti ar apgręžti migrantus, mėginančius neteisėtai kirsti sieną.
