J.Bidenas balandį paskelbė apie planą išvesti 2500 JAV karių, kurie po 20 metų karo tebebuvo Afganistane, tačiau buvo priversti dar tūkstančius siųsti atgal, kad evakuotų rizikos grupes, nes JAV remiama afganų vyriausybė ir kariuomenė greitai žlugo.
Prasidėjusi chaotiška ir pavojinga evakuacija iš Kabulo oro uosto sukėlė kritikos bangą ir grąžino JAV į didžiausią politinę krizę nuo tada, kai Joe Bidenas sausį pradėjo eiti pareigas.
Kas toliau?
JAV pareigūnai sako, kad kariuomenės išvedimas turi prasidėti ne vėliau kaip penktadienį ir bus baigtas iki rugpjūčio 31 d. Tarp Kabulo oro uosto karių yra jūrų pėstininkai ir desantininkai.
Kai jie krausis savo įrangą ir ruošis kėlionei, JAV ir sąjungininkų pajėgų evakuacijos tempas, kuris šią savaitę pasiekė 20 tūkst. žmonių per dieną, neišvengiamai sulėtės.
Kiek afganų spės evakuotis?
Nuo rugpjūčio 14 d. iš Kabulo buvo evakuota daugiau nei 70 tūkst. žmonių, įskaitant JAV piliečius, NATO darbuotojus ir afganus, kuriems gresia pavojus, antradienį nurodė J.Bidenas.
JAV prezidentas tikino, kad kariuomenė evakuos visus norinčius išvykti JAV piliečius, o kai kurie pareigūnai sakė, kad evakuos kuo daugiau rizikos grupės afganų.
Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad kariškiai turi galimybę iki rugpjūčio 31 d. evakuoti visus norinčius išvykti amerikiečius, o iki šiol pavyko išskraidinti daugiau nei 4 tūkst.
Pentagonas taip pat įsipareigojo evakuoti maždaug 500 Afganistano karių, padėjusių saugoti Kabulo oro uostą.
Nepaisant dabartinio evakuacijos tempo, kuriame dalyvauja dešimtys karinių transporto lėktuvų iš Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio, tūkstančiai afganų, kurie, pareigūnų ir advokatų grupių teigimu, gali būti medžiojami Talibano, nespės išvykti iki J.Bideno nustatyto termino.
Kas laukia likusiųjų?
Skaičiuojama, kad reikia evakuoti 250 tūkst. afganų, įskaitant vertėjus, vairuotojus ir kitus darbuotojus, padėjusius JAV kariuomenei, tačiau nuo liepos jų išvyko vos 62 tūkst.
Valstybės departamentas teigia, kad tikslas yra padėti rizikos grupei priklausantiems afganams išvykti net ir po kariuomenės pasitraukimo, o Vašingtonas darys spaudimą Talibanui, kad jie galėtų tai padaryti.
„Pasibaigus karinei misijai, mūsų įsipareigojimas pavojuje esantiems afganams nedings, – pirmadienį pareiškė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. – Mes, kaip ir visas pasaulis, spausime Talibaną, kad asmenys, norintys pasitraukti, net ir po JAV kariuomenės išvykimo, turės galimybę tai padaryti.“
Pats Talibanas antradienį paragino kvalifikuotus afganistaniečius nebėgti iš šalies ir įspėjo JAV bei jų sąjungininkes NATO, kad nesutiks su evakuacijos termino nukėlimu.
Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų nutraukti „afganistaniečių ekspertų“, įskaitant inžinierius ir gydytojus, išvežimą iš šalies.
„Šiai šaliai reikia jų kompetencijos. Jie neturėtų būti išvežami į kitas šalis“, – per spaudos konferenciją Kabule pareiškė Z. Mujahidas.
Kokius derybų svertus turi JAV?
Vienas svarbiausių klausimų, su kuriuo susiduria J.Bideno administracija ir jos sąjungininkų vyriausybės, yra tai, ar pripažinti Talibano įsteigtą vyriausybę.
Pripažinimo klausimas turėtų svarbių pasekmių, įskaitant ir tai, ar Talibanas turės prieigą prie užsienio pagalbos, kuria rėmėsi ankstesnės Afganistano vyriausybės.
2020 m. Susitarime, kurį pasirašė buvusi Doanldo Trumpo administracija, aiškiai nurodyta, kad Talibano „Jungtinės Valstijos nepripažįsta kaip valstybės“, tačiau manoma, kad Vašingtonas norės pasikalbėti su islamistų kovotojų grupe kai kuriais aktualiais klausimais, kaip kova su terorizmu.
Kaip nurodo „The Washington Post“, CŽV direktorius Williamas Burnsas pirmadienį Kabule susitiko su Talibano lyderiu Abdulu Ghani Baradaru aukščiausio lygio oficialiame susitikime nuo tada, kai grupė rugpjūčio 15 dieną perėmė Kabulo vadžias.
JAV pareigūnai sako, kad Talibanas taip pat oponuoja tokioms teroristinėms grupuotėms kaip „Islamo valstybė“, o JAV diplomatai ir vadai palaiko ryšius su Talibano pareigūnais visos evakuacijos metu.
Humanitarinė krizė
Jungtinės Valstijos, jos sąjungininkės ir Jungtinės Tautos turės nuspręsti, kaip kovoti su gresiančia humanitarine katastrofa.
JT teigia, kad daugiau nei 18 milijonų žmonių – daugiau nei pusei Afganistano gyventojų – reikia pagalbos, o pusė visų šalies vaikų, jaunesnių nei penkerių metų, jau kenčia nuo ūmaus mitybos sutrikimo, siaučiant jau antrajai sausrai per ketverius metus.
Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad šiuo metu Afganistane yra tik tiek maisto atsargų, kad užtektų vos savaitei po to, kai maisto davinių pristatymai bus užblokuoti praradus Kabulo oro uosto kontrolę, ir yra susirūpinusi, kad perversmas paskatins koronaviruso infekcijų išplitimą.
Parengta pagal „Reuters“ inf.
