Pasak jų, šios priemonės būtinos dėl susitariusios padėties, dešimtims migrantų kiekvieną dieną mėginant neteisėtai kirsti Lenkijos sieną.
Vyriausybė pritarė tokiai priemonei ir ją A. Duda turėtų pasirašyti artimiausiomis valandomis.
Nepaprastosios padėties režimas būtų taikomas 30 dienų ir apimtų bet kokių demonstracijų prie sienos draudimą, taip pat įpareigojimą žmonėms pasienio rajone turėti asmens dokumentus.
„Padėtis prie sienos su Baltarusija yra nuolatinė krizė, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. – Štai kodėl nusprendėme pasiūlyti prezidentui šį sprendimą.“
Anksčiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Wasikas pranešė, kad „kiekvieną dieną nuo 100 iki 250 žmonių bando pereiti į Lenkijos teritoriją“.
Pasak jo, Lenkija pradėjo statyti 2,5 m aukščio tvorą maždaug 180 km ruože prie Baltarusijos sienos. Bendras Lenkijos ir Baltarusijos sienos ilgis – 418 kilometrų.
Tvora statoma ruože, kur neteisėti migrantai dažniausiai bando patekti į Lenkiją. Ten taip pat papildomai nusiųsta 2 tūkst. kariškių.
Lenkijos pasieniečiai rugpjūčio mėnesį taip pat kai kuriuose pasienio ruožuose nutiesė pjaunančios vielos užtvaras.
M. Morawieckis savo ruožtu apkaltino Minską šantažu.
Lenkija, Latvija ir Lietuva neįsileidžia prieglobsčio siekiančių migrantų, o Baltarusijos pasieniečiai neleidžia jiems sugrįžti į Baltarusiją, todėl dažnai kyla konfliktinių situacijų.
Europos Sąjunga mano, kad migrantai į ją nukreipiami A. Lukašenkai keršijant už vis griežtesnes bloko sankcijas Baltarusijai.
Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš visą bloką. M. Morawieckis antradienį sakė, kad A. Lukašenka bando „įvesti destabilizuojamą elementą į mūsų šalių teritoriją“.
Maždaug 30 prie sienos įstrigusių migrantų, kaip manoma, afganistaniečių, grupė Lenkijoje vertinama skirtingai.
Vyriausybė laikosi griežtos linijos, neleidžia jiems patekti į Lenkiją ir pasiprašyti prieglobsčio. Tačiau tokią poziciją griežtai kritikuoja liberali opozicija, nevyriausybinės organizacijos ir Katalikų Bažnyčia.
Tarpreliginė grupė prašo Lenkijos padėti prie sienos įstrigusiems migrantams
Lenkijoje kelių religinių bendruomenių koalicija antradienį paragino šalies valdžią suteikti humanitarinę pagalbą migrantų grupei, jau daugiau kaip tris savaites įstrigusiai prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos.
Koalicija, kurioje yra krikščionių, judėjų ir musulmonų atstovų, atkreipė dėmesį, kad prie sienos įstrigę žmonės „kenčia badą, šaltį ir abejingumą“.
„Vadovaudamiesi žmogiškojo solidarumo jausmu raginame atsakingus lenkų pareigūnus nedelsiant suteikti sienos rajone įstrigusiems pabėgėliams būtiną humanitarinę pagalbą: aprūpinti juos karštu maistu, gėrimu, vaistais, teikti medicininę pagalbą“, – sakoma koalicijos „Community of Conscience — Coalition of Mutual Respect“ pareiškime.
Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų, daugiausia iš Irako ir Afganistano, mėginančių neteisėtai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos. Varšuva kaltina autoritarinį Minsko režimą skatinant nelegalią migraciją į Lenkiją ir taip siekiant sukelti nestabilumą Europos Sąjungoje.
Kitos ES šalys prie Baltarusijos sienų – pirmiausia Lietuva, bet, taip pat, Latvija ir Estija – irgi jaučia migracijos spaudimą. Visos šios keturios valstybės stiprina savo sienų, sudarančių išorinę ES sieną, apsaugą.
Lenkija dislokavo šimtus karių padėti pasieniečiams ir stato aukštą pjaunančios vielos tvorą.
Lenkijos pasieniečiai sakė, jog rugpjūtį nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos bandė daugiau kaip 3,2 tūkst. žmonių. Dauguma jų yra iš Irako, kiek mažiau – iš Afganistano. Taip pat yra migrantų iš Somalio, Tadžikistano ir Sirijos.
Didelio dėmesio Lenkijoje sulaukė viena nedidelė migrantų grupė, jau daugiau kaip tris savaites įstrigusi sienos rajone. Lenkija tvirtina, kad grupė yra Baltarusijos teritorijoje ir į Lenkiją nebus įleista. Varšuva pasisiūlė nusiųsti humanitarinę pagalbą, bet tvirtina, kad siunta turi keliauti per oficialų sienos su Baltarusija kirtimo punktą.
Lenkijos žiniasklaidos paskelbtuose vaizduose matyti stovyklaujanti migrantų grupė ir per kelis žingsnius nuo jų esantys lenkų kariai bei pasieniečiai.
Premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad Lenkija nepasiduos tam, ką vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos šantažu.
Susirūpinimas minimais migrantais didėja, nes naktys darosi šaltos, buvo lietaus, o kai kurie stovyklaujantys žmonės, pasak žmogaus teisių grupių, serga.
„Tai mūsų žmogiškoji atsakomybė prieš tuos, kam reikia pagalbos, nepriklausomai nuo jų dabartinio ir būsimo teisinio statuso“, – sakoma „Community of Conscience — Coalition of Mutual Respect“ pareiškime.
Tarp pasirašiusiųjų yra religiniai lyderiai ir atstovai iš Jungtinės katalikų ir musulmonų tarybos, Lenkijos krikščionių ir žydų tarybos, Liublino katalikiškojo universiteto rektorius, vienas Augsburgo Konfesijos Evangelikų Bažnyčios Lenkijoje vyskupas.
