Šalų lyderiai pranešė suderinę visas 28 programas, skirtas Sąjunginės valstybės sukūrimui.
A.Lukašenka pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti Baltarusijos integraciją į Rusiją karinėje ir politinėje sferoje, jei toks bus dviejų šalių liaudies interesas.
„Ir jei mums reikės dar labiau glaudesnės integracijos: karinės, politinės, ekonominės – mes tą padarysime akimirksniu, kai tik pajusime pageidavimą iš mūsų žmonių – Baltarusijoje ir Rusijoje“, – po jau penkto šiais metais susitikimo su V.Putinu Maskvoje kalbėjo A.Lukašenka.
V.Putinas sakė, kad Rusija ir Baltarusija pagaliau suderino visas 28 sąjungines programas, nukreiptas suvienyti dviejų valstybių įstatymus sulyginant ūkio subjektų veiklos reguliavimą, vieningų finansinių ir energetikos rinkų sukūrimą, bendros transporto erdvės formavimą ir bendros pramonės bei žemės ūkio politikos realizaciją.
Dokumentuose taip pat minima valiutos sistemų sujungimas, tarpusavio supratimo principų įtvirtinimas mokesčių sistemoje ir kovoje su terorizmu.
Šalys susitarė dėl tolesnių kreditų ekonominę krizę išgyvenančiai Baltarusijai.
„Bendra paskolų apimtis nuo šių metų rugsėjo iki 2022 m. pabaigos bus apie 630 milijonų dolerių (533 mln. eurų)“, – sakė V. Putinas.
A.Lukašenka spaudos konferencijoje taip pat pagrasino, kad jei ES toliau nesikalbės su Baltarusija, sulauks dar daugiau pabėgėlių.
Be to, prezidentai aptarė vieningos gynybos erdvės ir saugumo kūrimą išoriniame šalių sienos perimetre, įskaitant artėjančius bendras karinines pratybas „Zapad 2021“.
„Šios pratybos nėra nukreiptos prieš nieką, tačiau jų surengimas yra logiškas tokiomis sąlygomis, kai kiti junginiai, pavyzdžiui, NATO, aktyviai didina savo karinį buvimą netoli sąjunginės valstybės ir Sutarties dėl kolektyvinio saugumo organizacijos (ODKB) erdvės sienų“, - aiškino V. Putinas.
Pagal 1992 m. pasirašytą sutartį, ODKB priklauso Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija, Kirgizija ir Tadžikistanas.
Griežtėjančių Vakarų sankcijų Baltarusijai akivaizdoje Rusija išlieka vienintele viltimi ir parama A.Lukašenkos režimui.
Nors Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV ir Kanada taiko apribojimus Baltarusijos diktatoriui, jo aplinkai ir įvairiems ekonomikos sektoriams, V.Putinas užtikrina A.Lukašenkai įvairpusę pagalbą, svarbiausia - finansinę. Mainais Rusija tikisi absoliučios Baltarusijos integracijos į sąjunginę valstybę.
Rusija yra ne tik pagrindinė Baltarusijos prekybos partnerė, bet ir didžiausia kreditorė. Praėjusių metų rugsėjį, kai Baltarusijoje po suklastotų prezidento rinkimų vyko masiniai opozicijos mitingai, V.Putinas pažadėjo suteikti Minsko režimui 1,5 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) kreditą. Iki to meto Baltarusijos skola Rusijai jau buvo beveik 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų).
Be tarpvalstybinių paskolų, Rusija padeda Baltarusijai ir kitais būdais: suteikia jai nuolaidų dujoms, neapmuitina naftos ir naftos produktų.
"Iš viso Rusijos biudžetas prarado 22,3 mlrd. dolerių (19,5 mlrd. eurų). Visa tai yra ne kas kita, kaip tiesioginė ir netiesioginė parama mūsų sąjunginei Baltarusijos valstybei", - dar 2017 m. sakė Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas. Ši suma dabar jau yra gerokai padidėjusi.
Per 2020-uosius, kurie Baltarusijai buvo ne tik pandeminiai, bet ir protestų metai, šalies skola, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 29 proc.
Praėjusių metų pabaigoje Baltarusijos valdžia pranešė apie priežastis: skolos augimui įtakos turėjo ne tik Baltarusijos rublio silpnėjimas, bet ir per neplanuotai didelės skolos. Taip valstybės institucijos kaupė rezervą, skirtą dengti valstybės įsiskolinimą 2021 m.
Baltarusijos Finansų ministerijos duomenimis, iki šių metų rugpjūčio pradžios bendra šalies skola – tiek išorės, tiek vidaus – pasiekė 57,4 mlrd. Baltarusijos rublių (19,2 mlrd. eurų). Iki šių metų pabaigos Baltarusija kreditoriams turės sumokėti apie 850 mlrd. eurų sumą.
