EK vadovės metinis pareiškimas: „Galite būti tikri, mes ir toliau būsime kartu su Lietuva, Latvija ir Lenkija“

Europos Sąjunga ateinančiais metais, Prancūzijos pirmininkavimo Bendrijai metu, surengs viršūnių susitikimą gynybos klausimais, trečiadienį paskelbė Europos Komisijos vadovė.

 EK vadovė ir Prancūzijos prezidentas rengs ES viršūnių susitikimą dėl gynybos.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 EK vadovė ir Prancūzijos prezidentas rengs ES viršūnių susitikimą dėl gynybos.  <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 15, 2021, 11:38 AM, atnaujinta Sep 15, 2021, 4:31 PM

„Prezidentas [Emmanuelis] Macronas ir aš sušauksime viršūnių susitikimą dėl Europos gynybos“, – sakė Ursula von der Leyen, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.

„Laikas Europai pakilti į kitą lygį“, – sakė ji.

Anot EK vadovės, šis viršūnių susitikimas reikalingas siekiant įvertinti grėsmes, su kuriomis susiduria Europa, ir parengti bendrą poziciją, kaip jas šalinti.

U. von der Leyen tikslios planuojamo viršūnių susitikimo datos nenurodė.

Pasmerkė hibridines Baltarusijos atakas

Baltarusijos valdžia specialiai nukreipia nelegalių migrantų srautus Europos Sąjungos sienų link ir tai laikytina hibridine ataka, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Režimas Baltarusijoje... tiesiogine prasme pastūmėdavo žmones sienos link. Kalbame apie hibridinę ataką siekiant destabilizuoti Europą. Mes to nepakęsime“, – sakė ji, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Sąjungą greičiau sutarti dėl naujų Bendrijos migracijos taisyklių.

„Žmonės nėra derybų korta. Žiūrėkite, kas atsitiko prie mūsų sienų su Baltarusija. Režimas Minske žmones pavertė instrumentais. Jie įsodino žmones į lėktuvus ir, tiesiogine šio žodžio prasme, išstūmė juos link Europos sienos“, – trečiadienį Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį pareiškė EK vadovė.

„Tai negali būti toleruojama, ir greita Europos reakcija tai patvirtina. Galite būti tikri, mes ir toliau būsime kartu su Lietuva, Latvija ir Lenkija. Leiskite tai vadinti tikruoju vardu: tai yra hibridinė ataka, skirta destabilizuoti Europą. Mes to niekada netoleruosime“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Ji pabrėžė, kad „kiekviena valstybė turi prisidėti kuriant Europinės migracijos sistemą“.

„Kol mes nerasime sutarimo, kaip valdyti migraciją, mūsų oponentai ir toliau tai išnaudos“, – akcentavo EK pirmininkė.

EK dar pernai pasiūlė keisti bendras migracijos ir prieglobsčio taisykles, tačiau deryboms dėl jų sutrukdė koronaviruso pandemija.

Tuo metu nuo birželio drastiškai išaugus nelegaliai migracijai pasienyje su Baltarusija, Lietuvos Vyriausybė šalyje įvedė ekstremalią situaciją, migrantai atstumiami, statomas ir fizinis barjeras, tikintis suvaldyti padėtį.

Šalies vadovai ragina ES keisti migracijos taisykles reaguojant į situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi migracijos politikos klausimą iškelti spalį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje (EVT).

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

ES mažų pajamų šalims padovanos dar 200 mln. skiepų nuo COVID-19 dozių

Europos Sąjunga mažų pajamų šalims padovanos dar 200 mln. skiepų nuo COVID-19 dozių, tokiu būdu padvigubindama savo įsipareigojimus, trečiadienį pranešė Europos Komisijos vadovė.

Papildomos skiepų dozės, apie kurias paskelbė Ursula von der Leyen, pridedamos prie 250 mln. kitoms šalims, ypač Afrikoje, jau pažadėtų dozių.

„Šiandien galiu paskelbti, kad Komisija pridės... dar 200 mln. dozių iki kitų metų vidurio“, – sakė U. von der Leyen, skaitydama Europos Parlamente metinį pranešimą.

Strasbūre susirinkusiam Europos Parlamentui U. von der Leyen sakė, kad ši dovana yra „investicija į solidarumą ir... pasaulinę sveikatą“.

Ji pripažino skirtumus, išryškėjusius tarp ekonomiškai pažengusių šalių, tokių kaip JAV ir ES narės, jau paskiepijusių daugumą savo gyventojų, ir neturtingesnių valstybių, kurioms sunku gauti skiepų.

„Mažų pajamų šalyse sunaudojus mažiau nei 1 procentą visame pasaulyje sunaudotų dozių, neteisybės mastas ir skubos laipsnis akivaizdūs“, – sakė U. von der Leyen.

Ji gyrė ES vakcinavimo kampanijas – bloke nuo COVID-19 jau visiškai paskiepyta per 70 proc. suaugusių gyventojų.

Pasak EK vadovės, Europa nuveikė daugiau už visus kitus regionus, kad vakcinų dozių gautų ir kitos šalys.

Pusė iš 1,4 mlrd. bloko teritorijoje pagamintų skiepų dozių eksportuota į užsienį, pažymėjo U. von der Leyen.

ES skirs Afganistanui papildomus 100 mln. eurų

ES didina humanitarinę paramą Afganistanui ir skirs šaliai papildomą 100 mln. eurų sumą, teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ši suma bus naujo, platesnio paramos Afganistanui paketo, kuris bus pristatytas artimiausiomis savaitėmis, dalis.

Bendrija netrukus po Talibano valdžios užėmimo padidino savo paramą šaliai iki 200 mln. eurų, tačiau įšaldė mokėjimus iš didesnio, plėtrai skirto biudžeto.

Neramumai šioje Vidurio Azijos šalyje pabrėžia geresnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje poreikį, taip pat sakė EK pirmininkė.

Padėti galinčios priemonės apima bendro informuotumo apie situaciją centro įkūrimą ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) netaikymą gynybos įrangos pardavimams bloke, siūlė U. von der Leyen.

Briuselis yra sakęs, kad jokia pagalba nepasieks Afganistano naujųjų valdytojų, ir pareikalavo Talibano užtikrinti galimybes šalyje dirbti humanitarinės pagalbos darbuotojams.

ES nerimauja, kad humanitarinė katastrofa Afganistane gali išprovokuoti didelį pabėgėlių srautą į Bendriją, panašų į Sirijos karo sukeltą 2015 metų migrantų krizę.

Blokas nustatė virtinę sąlygų savo tiesioginio bendravimo su Talibanu stiprinimui, įskaitant žmogaus teisių apsaugą, leidimą žmonėms išvykti iš šalies, įtraukios vyriausybės suformavimą.

Pirmadienį Ženevoje įvykusi tarptautinė donorų konferencija pasibaigė pažadais skirti 1,2 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) pagalbą Afganistanui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) pabrėžus, kad „pagalbos žūtbūt reikia“.

ES neskubės grįžti prie griežto biudžeto taupymo

EK pirmininkė tap pat pareiškė, kad Europos Sąjunga nepakartos 2007–2008 metų finansų krizės klaidos ir, blokui atsigaunant po COVID-19 pandemijos, staigaus perėjimo prie griežto biudžeto taupymo nebus.

Anot Ursulos von der Leyen, praėjusį kartą prireikė aštuonerių metų, kol ES bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl pasiekė ikikrizinį lygį.

„Tos pačios klaidos nebekartosime“, – pareiškė ji, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį.

Finansų krizę ji pavadino „pamokoma istorija“, kurioje „Europa per anksti paskelbė pergalę ir tai mums brangiai kainavo“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.