Suskaičiavus balsus visose 299 apygardose rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbė, kad socialdemokratai gavo 25,7 proc., o A. Merkel blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – 24,1 proc. balsų.
Tai prasčiausias CDU-CSU rezultatas.
Žalieji, gavę 14,8 proc. balsų, liko trečioje vietoje, o verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. balsų – ketvirtoje. Abi šios partijos jau yra užsiminusios, kad nori aptarinėti galimybes formuoti trijų partijų valdantįjį aljansą su kuria nors iš dviejų didžiųjų varžovių.
Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ per sekmadienio balsavimą gavo 10,3 proc., o kraštutinė kairioji Kairės partija (Die Linke) – 4,9 proc. balsų.
Pirmą kartą nuo 1949-ųjų danų mažumos partija SSW turi gauti vietą parlamente, sakė pareigūnai.
„Esu nusivylęs, kad SPD daugiau ar mažiau žengia koja kojon su CDU-CSU. Visgi įdomu, kokios bus koalicijos galimybės“, – dar nežinant tikslesnių rezultatų kalbėjo 39 metų SPD narys Oliveris Pawloskis.
Atmosfera prieš pirmųjų rezultatų paskelbimą buvo šventiška, o partijos nariai laukė SPD ir jos kandidato į kanclerio postą Olafo Scholzo pergalės.
Visgi rinkimų dienos apklausos sukėlė tam tikrą nusivylimą.
Tačiau nors rezultatai yra panašesnis, nei norėtų SPD, partija vis tiek sugebėjo pasiekti žymiai geresnį rezultatą nei per pastaruosius rinkimus Vokietijoje prieš ketverius metus.
SPD buvo jaunesniąja partnere trijose iš keturių A. Merkel vyriausybių, o 2017 metais surinko tik 20,5 procento balsų.
„Po 16 metų socialdemokratai vėl gali būti stipriausia jėga Vokietijoje, ir tai yra priežastis švęsti“, – pažymėjo 26 metų Sebastianas Niestrojus.
A. Merkel pasitraukimas
CDU būstinėje Berlyne taip pat buvo rengiamasi sakyti pergalės kalbas tikintis, kad „paskutinės minutės“ pergalėmis garsėjantis A. Laschetas ir šį kartą švęs laimėjimą.
Visgi paskelbus rinkimų dienos apklausų rezultatus, įsivyravo tyla, po kurios pasigirdo negausūs plojimai.
„Rezultatas yra labai blogas CDU, nepriimtinas, – pažymėjo 26 metų Gereonas Stieleris. – CDU visada siekia, kad kancleris būtų iš jos partijos.“
Jei pirmieji skaičiavimai pasitvirtins, sekmadienio rezultatas būtų blogiausias CDU-CSU istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Partija dominavo Vokietijos politikoje didžiąją dalį iš pastarųjų 70 metų ir niekada nebuvo surinkusi mažiau nei 30 proc. rinkėjų balsų visuotiniuose rinkimuose, tačiau baigiantis 16 metų trukusiai kanclerės A. Merkel erai, partija neturi lygiavertės kandidatūros.
„Labai skaudu, kad A. Merkel pasitraukia“, – kalbėjo 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas.
„A. Laschetas negali jos pakeisti“, – pridūrė jis, nors taip pat sakė manantis, kad A Laschetas yra „geriausias kandidatas“.
A. Merkel paskutinėmis kampanijos savaitėmis padarė viską, kad paragintų rinkėjus balsuoti už 60 metų politiką ir kartu su juo pasirodydavo kampanijos renginiuose.
Tuo tarpu 34 metų rinkėjas Danielis Gerjetsas mano, kad „A. Merkel turėjo prisijungti anksčiau. Galbūt ji turėjo mažiau atostogauti vasarą ir pradėti dalyvauti kampanijoje anksčiau“.
Klystkeliai
SPD, seniausia Vokietijos partija, visuomenės apklausose dar prieš kelis mėnesius atrodė taip blogai, kad daugelis nurašė jos galimybes apskritai turėti vietą naujos kadencijos Vyriausybėje.
Tačiau 63-ių O. Scholzas, ne itin spalvingas, tačiau kompetetingas buvęs Hamburgo meras, dabar turi realias galimybes tapti pirmuoju SPD deleguotu kancleriu po Gerhardo Schroederio, palikusio pareigas 2005 metais.
Kitu atveju, Vyriausybei toliau vadovaus konservatoriai, nepaisant to, kad jų rezultatai rinkimuose bus prasčiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Dar vasarą jų kandidatas A. Laschetas buvo laikomas realiausiu kandidatu tapti didžiausios Europos ekonomikos kancleriu, tačiau politiko populiarumas smuko po virtinės klaidų, įskaitant atvejį, kai vasarą jis buvo užfiksuotas besijuokiantis pagerbiant potvynių Vokietijoje aukas.
Tuo tarpu O. Scholzo, kurio galimybės realiai dalyvauti šiose lenktynėse metų pradžioje atrodė miglotos, reitingai pradėjo augti, išvengus tokių gėdingų klaidų.
Priešrinkiminėms apklausoms rodant A. Lascheto pralaimėjimą, konservatoriai į kovą metė kozirį – A. Merkel.
Nors kadenciją baigianti kanclerė planavo aktyviai nedalyvauti kampanijoje, ji dalyvavo paskutiniame A. Lascheto ture po Vokietiją. Tai paskutinėmis kampanijos dienomis padėjo CDU-CSU kiek atsigriebti po smukusio populiarumo.
Žaliųjų vaidmuo
Nors vokiečiai klimato kaitą prieš rinkimus įvardijo kaip vieną didžiausių problemų, tai nevirto triuškinamais rezultatais žaliesiems.
Anksčiau šiemet Žaliųjų partijos reitingai šoktelėjo po 40-metės Annalenos Baerbock paskelbimo kandidate į kancleres, o vienu metu ji net buvo populiariausia politine jėga Vokietijoje.
Tačiau po virtinės A. Baerbock klaidų, įskaitant plagijavimo skandalą, žaliųjų pozicijos visuomenės apklausose nusistovėjo ties maždaug 17 procentų.
Nors kanclerio postas žaliesiems tapo nebeįkandamas, partija, tikėtina, turės vaidmenį naujoje Vokietijos vyriausybėje.
Visi statymai, susiję su būsimąja valdančiąja koalicija, žlugo, nes SPD ir konservatoriams gali tekti vėl kartu kurti daugumą, jeigu rinkimuose partijos išties surinks panašų kiekį balsų.
Prieš rinkimus O. Scholzas sakė, kad pageidautų sąjungos su žaliaisiais.
A. Laschetas jau anksčiau siuntė žinutes, kad bandytų kurti koaliciją net jeigu CDU-CSU nelaimėtų rinkimų. Tokiu atveju jam reikėtų tikėtis Žaliųjų partijos ir liberaliosios FDP paramos.
Nors FDP sąjunga su dešiniaisiais pagal politines Vokietijos tradicijas atrodytų logiškesnė nei su centro-kairiaisiais, ši partija gali turėti neproporcingą savo dydžiu vaidmenį padedant tašką diskusijoje, kas vadovaus Vokietijai artimiausiais metais.
