Tačiau tai neatbaidė kai kurių garsių Europos Parlamento politikų nuo pasisakymų.
EP pirmininkas Davidas Sassoli ir kiti socialistų ir demokratų stovyklos nariai sveikino nedidele persvara pergalę iškovojusius Vokietijos finansų ministro Olafo Scholzo socialdemokratus (SPD).
Vokietija – didžiausia ir daugiausia gyventojų turinti Europos Sąjungos ekonomika – yra Bendrijos nepakeičiamas kertinis akmuo, darantis didžiulę įtaką jos procesams, institucijoms ir sprendimams.
Be to, Vokietija yra Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen tėvynė. Anksčiau ji yra dirbusi gynybos ministre darbą baigiančios kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje, o dabar jos centro dešinės bloko – Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos partnerės Bavarijoje, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – rezultatas buvo prasčiausias per šio aljanso septynių dešimtmečių istoriją.
„Mes neturime jokių komentarų dėl rinkimų rezultatų Vokietijoje“, – žurnalistams pareiškė Europos Komisijos atstovė Dana Spinant.
Ji pažymėjo, kad nors Europos Komisija paprastai sveikina į naujas pareigas išrinktus asmenis, „tai yra kitaip nei komentuoti nacionaliniu lygmeniu vykusių rinkimų rezultatus, po kurių vyriausybė dar nėra suformuota“.
Naujoji Berlyno vyriausybė – ar tai būtų SPD, ar CDU-CSU vadovaujama koalicija – turėtų ir toliau eiti seniai A. Merkel išmintu proeuropietišku keliu.
Tačiau koalicijos partnerės gali nulempti tolesnę vyriausybės poziciją svarbiose srityse – tokiose kaip energetika ir aplinkos apsauga, jeigu Vokietijos žalieji gautų vietą prie stalo, arba ES narių valstybės skolų valdymas, jeigu žodį gautų Laisvoji demokratų partija (FDP).
Europos Parlamento centro kairiesiems atstovaujantis D. Sassoli išreiškė paramą O. Scholzui ir jo SPD partijai, kad ji turėtų perimti valdžią, Europai siekiant atsigauti po koronaviruso pandemijos.
„Sveikinimai Olafui Scholzui ir SPD su jūsų pergale! Po šios istorinės krizės negalima gaišti laiko: Europai reikia tvirto ir patikimo partnerio Berlyne, kad galėtų tęsti mūsų bendrą darbą siekiant atsigavimo socialinėje ir ekologinėje srityse“, – parašė D. Sassoli.
Socialistų ir demokratų grupės vadovė Europos Parlamente Iratxe Garcia Perez taip pat palaikė SPD.
„Tai yra labai gera žinia Europos Sąjungai, nes jis [O. Sholzas] gali duoti naują impulsą reformoms, kurių mums reikia prisitaikant prie skaitmeninio amžiaus ir reaguojant į naujus pasaulinius iššūkius, į pirmą vietą iškeliant žmones“, – sakoma jos pareiškime.
Europos Parlamento didžiausia politinė grupė – centro dešinės Europos liaudies partija (ELP), į kurią patenka ir europarlamentarai iš A. Merkel stovyklos, kol kas viešai rinkimų rezultatų nekomentavo.
Maskva po rinkimų Vokietijoje tikisi santykių „tęstinumo“
Po Bundestago rinkimų Rusija tikisi „tęstinumo“ santykiuose su Vokietija. „Žinoma, kad norime tęstinumo mūsų dvišaliuose santykiuose“, – pirmadienį žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Nors yra „nesutarimų“ tarp abiejų šalių, tačiau abi pusės esą yra vieningos nuomonės, kad jie „gali ir turi būti sprendžiami tik dialogu“.
„Rinkimai didžiausioje Europos šalyje yra procesas, įvykis, kurį įdėmiai seka visas pasaulis. Taip pat ir mes labai įdėmiai sekame, kas bus, koks yra rezultatas“, – kalbėjo D. Peskovas praėjus dienai po Bundestago rinkimų. Maskva, anot jo, suinteresuota, kad santykiai „tęstųsi ir vystytųsi toliau“. Rusija, pasak D. Peskovo, galvoja, kad užtruks laiko, kol Vokietijoje bus sudaryta vyriausybė.
Daugiausiai balsų Vokietijos parlamento rinkimuose – 25,7 proc. – laimėjo socialdemokratai (SPD). Krikščionių demokratų aljansas CDU/CSU gavo 24,1 proc. balsų. Toliau eina žalieji su 14,8 proc., Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. ir „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su 10,3 proc. Tikimasi sudėtingų derybų dėl vyriausybės formavimo.
A. Laschetas: CDU „reikia atsinaujinti“ po pralaimėjimo rinkimuose
Vokietijos centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) reikia atsinaujinti po blogiausio rinkimų rezultato nuo Antrojo pasaulinio karo, pirmadienį pareiškė partijos vadovas Arminas Laschetas, prisiimdamas atsakomybę už pralaimėjimą socialdemokratams.
CDU ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) aljansas „negali būti patenkintas tokiu rezultatu“, sakė A. Lachetas. Jis pridūrė, kad „atsinaujinti reikia visose srityse“.
Tačiau, pasak CDU vadovo, jis yra pasirengęs vadovauti koalicinei vyriausybei, nes sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai nesuteikė mandato valdyti „nė vienai partijai“.
Jis pakartojo, jog CDU yra pasirengusi deryboms dėl galimo bendradarbiavimo su žaliaisiais ir liberalia partija FDP.
Paklaustas, ar jis atmeta naują bendradarbiavimą su SPD, tik šį kartą CDU užimant jaunesniosios partnerės vietą, A. Laschetas atsakė, kad kaip „demokratai mes nieko neatmetame, tačiau toks dialogas šiuo metu nevyksta“.
Konservatorių blokas CDU-CSU sekmadienio rinkimuose gavo 24,1 proc. balsų. Tai prasčiausias aljanso rezultatas per bloko septynių dešimtmečių istoriją. Tuo metu SPD rinkėjai atidavė 25,7 proc. balsų.
A. Laschetas pažadėjo „intensyviai peržiūrėti“ partiją, jos didžiausiam turtui Angelai Merkel ruošiantis pasitraukti po 16 metų kanclerės poste.
„Ši peržiūra reiškia aiškią ir neribotą analizę“, – sakė A. Laschetas, taip pat vadovaujantis Vokietijos didžiausios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vyriausybei.
O. Scholzas tikisi sudaryti socialdemokratų koaliciją su žaliaisiais ir laisvaisiais demokratais
Vokietijos centro kairiosios socialdemokratų partijos SPD lyderis Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė įsitikinimą, kad jam pavyks sudaryti naują koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis po 16 metų trukusio konservatyvios kanclerės Angelos Merkel valdymo.
„Trys partijos sustiprėjo, todėl tai yra aiškus mandatas, kurį suformulavo rinkėjai“, – pirmadienį SPD būstinėje sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje savo partiją, taip pat Žaliųjų partiją ir verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP).
CDU/ CSU blokas „ne tik pralaimėjo, bet ir gavo iš rinkėjų žinią, kad turėtų pereiti į opoziciją“, sakė O. Scholzas.
Trys partijos, kurias O. Scholzas nori matyti savo koalicijoje, turi „pakankamai sąlyčio taškų“, kad galėtų suformuoti vyriausybę, o derybos dėl koalicijos turėtų vykti „pragmatiškai ir ramiai“, pridūrė jis.
Tuo metu konservatorių lyderis Arminas Laschetas, nors pagal balsų skaičių liko antras po SPD, pasilieka prie savo konstitucinės teisės taip pat formuoti koalicinę vyriausybę. A. Lascheto konservatoriai sekmadienį pasiekė prasčiausią rinkimų rezultatą per visą pokario Vokietijos istoriją.
„Nė viena iš didžiųjų partijų neturi aiškaus vyriausybės mandato“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Laschetas ir pridūrė, kad laikai, kai dvi didžiausios partijos surinkdavo po daugiau kaip 30 proc. balsų, jau seniai praėjo.
„Kancleriu gali tapti tik tas, kuriam pavyks suderinti priešingybes“, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, kad žaliųjų ir FDP politinės darbotvarkės labai skiriasi.
