Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį apkaltino „YouTube“ cenzūra, šiai dalijimosi vaizdais platformai blokavus rusų valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba.
Toks žingsnis žengtas didėjant užsienio technologijų milžinių ir Kremliaus priešpriešai.
„Yra ženklų, kad pažeisti Rusijos Federacijos įstatymai – pažeisti gana šiurkščiai, nes... tai susiję ir su cenzūra, ir su trukdymu skleisti informaciją žiniasklaidoje“, – žurnalistams pareiškė D. Peskovas.
Pasak jo, šiuo atvejų taikytini Rusijos įstatymai, nes blokuoti kanalai – „RT DE“ ir „Der Fehlende Part“ – yra rusų kompanijos padaliniai, nors ir veikiantys Vokietijoje.
„Negalime ir nereikia atmesti galimybės imtis priemonių, kad priverstume šią platformą laikytis mūsų įstatymų, – sakė D. Peskovas. – Be abejo, tolerancija tokiems įstatymo pažeidimams turi būti nulinė.“
Anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „beprecedenčiu prieš žiniasklaidą nukreiptu agresijos aktu“, prie kurio esą galėjo prisidėti ir Vokietijos valdžia.
Tuo metu Rusijos žiniasklaidos reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ pagrasino suvaržyti galimybes šalyje naudotis „YouTube“.
„Roskomnadzor“ nurodė, kad šiai amerikiečių platformai gali būti pareikštas įspėjimas dėl teisės į žodžio laisvę pažeidimų, ir įspėjo, kad prieiga prie „YouTube“ gali būti iš dalies ar visiškai apribota, jei tokie įspėjimai būtų ignoruojami.
Antradienį RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pranešė, kad „YouTube“ pašalino – be galimybės atkurti – du vokiškus RT kanalus.
Vėliau „Google“ spaudos tarnyba šių kanalų pašalinimą paaiškino naudojimosi platforma sąlygų pažeidimais.
„YouTube“ turi aiškias taisykles... ir jose išdėstoma, kas leistina platformoje. „RT DE“ buvo įspėtas dėl turinio, kuriuo pažeidžiamos mūsų taisyklės dėl melagingos informacijos apie koronavirusinę infekciją COVID-19, skelbimo. Dėl to sustabdytos jų teisės skelbti vaizdo medžiagą“, – sakoma pranešime.
„Stabdant teises kanalo savininkai bandė apeiti suvaržymus pasinaudodami kitu kanalu; dėl to abu kanalai buvo uždaryti“, – nurodoma jame.
Rusija pastaruoju metu didino spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama labiau kontroliuoti turinį, prieinamą interneto vartotojams jos teritorijoje.
Prieš šį mėnesį įvykusius parlamento rinkimus žiniasklaidos reguliavimo tarnyba blokavo dešimtis interneto svetainių, susijusių su opozicijos aktyvistu Aleksejumi Navalnu, kurio organizacijos Rusijoje buvo paskelbtos ekstremistinėmis ir uždraustos.
Suvaržymų nepaisiusioms platformoms, tarp jų „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“, teismai skyrė virtinę baudų, kovo mėnesį buvo pradėta riboti „Twitter“ paslaugų greitį.
Berlynas įspėja Rusiją nekeršyti žiniasklaidai po „YouTube“ žingsnio
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi“ su platformos „YouTube“ sprendimu blokuoti rusų valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba.
Berlynas taip pat įspėjo Maskvą nekeršyti už šį žingsnį vokiečių žiniasklaidos priemonėms Rusijoje.
„Bet kas, raginantis imtis atsakomųjų žingsnių, nedraugiškas žiniasklaidos laisvei“, – žurnalistams Berlyne sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
Jis pridūrė, kad šis „YouTube“ žingsnis „nebuvo valstybės priemonė“.
„Vokietijos vyriausybė su tuo niekaip nesusijusi“, – sakė S. Seibertas.
Anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „beprecedenčiu prieš žiniasklaidą nukreiptu agresijos aktu“, prie kurio esą galėjo prisidėti ir Vokietijos valdžia.
Rusija dėl kaltinimų valstybės išdavimu sulaikė kibernetinio saugumo firmos vadovą
Maskvos teismas nurodė dėl kaltinimų valstybės išdavimu suimti vieną iš Rusijos kibernetinio saugumo firmos „Group-IB“ įkūrėjų.
2003 metais įkurta „Group-IB“ specializuojasi kibernetinių atakų aptikimo ir prevencijos srityse, bendradarbiauja su Interpolu ir keliomis kitomis pasaulinėmis institucijomis.
Maskvos Lefortovo rajono teismas nurodė firmos 35 metų įkūrėją ir direktorių Ilją Sačkovą suimti dviem mėnesiams, nurodė teismo spaudos tarnyba.
„Teismo 2021 metų rugsėjo 28-osios sprendimu Sačkovui skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2021 metų lapkričio 27-osios“, – sakoma pranešime.
Detalių apie kaltinimus spaudos tarnyba nepateikė.
Valstybės išdavimo bylos Rusijoje, kur už tai skiriamos 12–20 metų įkalinimo bausmės, paprastai būna slaptos.
„Group-IB“ trečiadienį taip pat pranešė, kad jos būstinėje Maskvoje antradienio rytą buvo atlikta krata.
„Vadovybė ir teisininkai aiškinasi situaciją“, – sakoma kompanijos pareiškime.
Jame taip pat pabrėžiama, kad „klientai ir partneriai visuose regionuose, kur dirba „Group-IB“, aptarnaujami įprastu režimu“.
„Group-IB“ taip pat turi biurus Amsterdame, Dubajuje, Singapūre, Kvala Lumpūre ir Hanojuje, rašoma jos interneto svetainėje.
I. Sačkovas prie „Group-IB“ įkūrimo prisidėjo būdamas vos 17 metų. 2016-aisiais jis buvo įtrauktas į žurnalo „Forbes“ „30-ies jaunesnių nei 30-ies“ technologijų srities verslininkų sąrašą.
Po trejų metų I. Sačkovas iš prezidento Vladimiro Putino rankų atsiėmė „novatoriško proveržio“ apdovanojimą „už pasiekimus kibernetinių grėsmių identifikavimo ir prevencijos srityje“, nurodoma Kremliaus interneto svetainėje.
Maskva pastaraisiais metais buvo kaltinama virtine kibernetinių atakų prieš Vakarų valstybes ir dėl jų sulaukė sankcijų. Dėl to taip pat buvo išvaryta rusų diplomatų.
Tuo metu pačioje Rusijoje vis daugiau žmonių apkaltinama valstybės išdavimu ar valstybės paslapčių atskleidimu.
Rugpjūtį Rusijoje dėl įtariamo valstybės išdavimo buvo suimtas hipergarsinių technologijų mokslinių tyrimų instituto vadovas Aleksandras Kuranovas. Jis apkaltintas „užsienio piliečiui“ perdavęs su jo tyrimais susijusios „slaptos informacijos“.
Kitoje garsioje byloje pernai liepą buvo suimtas ir valstybės išdavimu apkaltintas buvęs žurnalistas Ivanas Safronovas, rašydavęs gynybos temomis.
