2018-aisiais Sergejus Kalininas nusprendė palikti Maskvą ir grįžti į savo gimtąjį Raskazovą – nedidelį miestą centrinėje Rusijoje, Tambovo srityje. Raskazove gyvena apie 40 tūkst. žmonių.
S.Kalininas išsinuomojo pusrūsį miesto centrinėje aikštėje ir įkūrė prašmatnią europietiško stiliaus kavinę, kurioje galima pasiklausyti vinilinių plokštelių ir užuosti egzotiškų kvapų. Nepaisant pandemijos, ši pirmoji mieste moderni kavinė klesti jau trečius metus.
Yra tik viena problema.
„Faktiškai neįmanoma rasti darbuotojų, – pripažino 28-erių vyras, vienintelis iš savo mažos klasės draugų grupės grįžęs į Raskazovą po mokyklos baigimo. – Beveik visi jauni žmonės iš čia bėga, kai tik gali, o likusiems dirbti nesinori.“
Vidutinė mėnesio alga čia – 18 tūkst. rublių (apie 208 eurus).
Gyventojų – vis mažiau
Panaši į Raskazovo situacija ir kituose žemdirbiškuose Rusijos regionuose, iš kurių masiškai traukiasi jaunimas.
Vis dėlto vienomis derlingiausių žemių pasaulyje galinčioje pasigirti Tambovo srityje krizė yra itin skaudi: šiemet čia fiksuotas staigiausias Rusijoje populiacijos mažėjimas, o per pastaruosius dvejus metus netekta 4 proc. gyventojų.
Nuo pat V.Putino atėjimo į valdžią 2000-aisiais Rusijos populiacijos mažėjimas buvo karšta politinė tema. Metinėje konferencijoje 2019-aisiais šalies prezidentas pripažino, kad tautos traukimosi tikimybė jį gąsdina.
Nors liūdniausio scenarijaus, kaip teigiama, buvo išvengta šiek tiek pakilus gimstamumui – tai galimai lėmė Kremliaus išmokų antram vaikui politika – Rusijos populiacija atkakliai nedidėja: šiuo metu šalyje yra apie 146 mln. žmonių.
Gyventojų ėmė mažėti, kai užaugo dešimtajame dešimtmetyje gimusių žmonių karta. Būtent tuo laikotarpiu Rusijoje žmonės rečiau susilaukdavo vaikų dėl ekonominės bei politinės situacijos neapibrėžtumo.
Įvertinus šias tendencijas, nulemtas ir koronaviruso pandemijos, kurios metu Rusija registravo apie pusę milijono perteklinių mirčių, tikėtina, kad iki 2024 m. šalis praras 1,2 mln. gyventojų.
Miestai traukia žmones
Nors didieji Rusijos miestai vis dar džiaugiasi augimu, demografinė krizė neproporcingai kerta vargingesniems, kaimiškiesiems regionams, kuriuose gyvena apie ketvirtadalį rusų.
Rusijos provincijų gyventojų pajamos maždaug perpus mažesnės nei miestiečių, gyvenimo trukmė trumpesnė vidutiniškai dvejais metais. Nestebina, kad galimybė įsikurti mieste atrodo labiau viliojanti.
„Daugeliu atžvilgių Rusijoje dabar vyksta tai, kas Europoje dėjosi prieš 60 metų, – teigia Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos Rusijos kaimų tyrėjas geografas Nikita Mkrtčianas. – Žmonės palieka kaimus ir dar nėra priežasčių jiems ten grįžti.“
2018-aisiais atliktoje studijoje, kurios vienas autorių N.Mkrtčianas, atskleidžiama, kad kiekvienais metais maždaug 200 tūkst. rusų iš kaimų ir miestelių kraustosi į didmiesčius.
To rezultatas – iš 222 mln. hektarų dirbamos žemės Rusijoje beveik 100 mln. hektarų tapo nebenaudojami.
Pastatai stovi apleisti
Daugiausia jaunų, darbingo amžiaus žmonių emigracija sudavė stiprų smūgį tokiems miestams kaip Raskazovas.
Itin derlingame juodžemio regione esantis Raskazovas visada buvo Rusijos agrokultūros širdis. Aplinkui plytinčiuose derlinguose laukuose, kurių juodutėlėje žemėje gausu natūralių trąšų amonio ir fosforo, veša grūdinės ir pašarinės kultūros.
Pastaraisiais metais Kremlius, siekdamas padidinti grūdų eksportą, paskelbė ambicingus žemės ūkio tikslus šiame derlingame regione. Vis dėlto pačiame Raskazove atgimimo ženklų nelabai matyti.
Dar dešimtojo dešimtmečio viduryje čia gyveno 50 tūkst. žmonių. Remiantis „Rosstat“ duomenimis, dabar Raskazovo populiacija kasmet sumažėja maždaug 500 žmonių, arba vienu procentiniu punktu.
Kadaise buvęs linų auginimo ir tekstilės pramonės centras, šiandien Raskazovas pastebimai tuštėja. Miesto istoriniame centre ir XIX amžiaus vilos, ir sovietiniai daugiabučiai stovi apleisti.
Raskazove gausu reklamų, kuriose vietos bedarbiams siūlomas pamaininis darbas Maskvoje, žadamas nemokamas maistas ir apgyvendinimas.
„Jauni žmonės čia nepasilieka, – sakė 58-erių vietinio muziejaus kuratorė Nina Koškovskaja. – Dalis keliauja į Tambovą, kiti – į Maskvą.“
Nepatogumų – daugybė
Panaši situacija visoje Tambovo srityje. Čia 1920-aisiais gyveno 3 mln. žmonių, dabar – mažiau nei milijonas, o trečdalis jų – pensininkai.
Vietos ekspertai tvirtina, kad dėl regiono vargų pirmiausia kalta subyrėjusi kolūkių sistema, kurios darbo jėga dažnai buvo išpūsta. Sistemos žlugimas sudavė mirtiną smūgį tokiems miestams kaip Raskazovas, kurie šiandien yra apsupti apleistų sovietmečio ūkių, anksčiau maitinusių regioną.
„Sovietinis žemės ūkis nebuvo efektyvus, – aiškina geografas N.Mkrtčianas. – Nepaisant to, buvo sukuriama daug darbo vietų, ir tai palaikė regionus.“
Šiandien yra priešingai: didžiulės žemės ūkio bendrovės priima mažiausiai kiek tik įmanoma darbuotojų.
To neužtenka provincijoms išlaikyti. Neretai išgirstama nuomonė, kad kita Rusijos regionų tuštėjimo priežastis, – brangios ir nustekentos sovietinės gerovės valstybės pabaiga.
2000-aisiais pasirinkus taupymo politiką ir išlaidų optimizavimo priemones Rusijoje ligoninių sumažėjo perpus. Neproporcingai stipriai nukentėjo būtent žemės ūkio vietovės.
Pasak kaimo reikalų aktyvisto Michailo Škondos, gyventi provincijoje sunku, nes visada kyla problemų dėl kelių, infrastruktūros, interneto prieigos.
Raskazove kadaise buvo 11 mokyklų, o šiuo metu veikia tik dvi. Bet tie, kurie pasirinko čia likti, jaučia ryšį su savo mirštančiu gimtuoju miestu ir ramiu gyvenimu jame.
„Man čia patinka, – kalbėjo kavinės savininkas S.Kalininas. – Sėdęs ant dviračio galiu vos per penkias minutes pasiekti mišką ir pabūti vienas. Maskvoje tai neįmanoma.“
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.
