Katariečiai renka 30 iš 45 Konsultacinės Tarybos (Majlis as-Shura) narių. Anksčiau visi šio ribotas įgaliojimus turinčio patariamojo organo nariai būdavo skiriami emyro.
Balsavietės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Balsavimas truks iki 18 val., o rezultatų tikimasi sulaukti vėliau šeštadienį.
Rinkimų apylinkėje Jawaano bin Jassimo mokykloje sostinės Dohos Onaizos rajone ilgus baltus marškinius vilkintys katariečiai pasirašinėjo registruodamiesi balsuoti.
Trumpai palaukę eilėje jie mesdavo savo balsalapius į pusiau skaidrią urną su Kataro herbu, ant kurio pavaizduota burvaltė, sukryžiuoti kardai ir palmės.
Pasak apžvalgininkų, sprendimas surengti rinkimus, numatytus pagal 2004 metais priimtą konstituciją, ne kartą atidėtas dėl „nacionalinių interesų“, buvo priimtas Katarui atsidūrus dėmesio centre, nes šalis ateinančiais metais ruošiasi organizuoti Pasaulio futbolo čempionatą.
„Tai būdas parodyti, kad jie juda teisinga kryptimi, kad nori pasiekti didesnį politinį dalyvavimą“, artėjant čempionatui, sakė Kataro universitete Persijos įlankos politiką dėstantis profesorius adjunktas Luciano Zaccara.
Konsultacinei Tarybai bus leista siūlyti įstatymų projektus, tvirtinti biudžetą ir atšaukti ministrus. Vis dėlto šioje Persijos įlankos valstybėje, pirmaujančioje pasaulyje pagal suskystintų gamtinių dujų eksporto apimtis, emyras išlaikys veto teisę.
„Tai istorinė diena – dalyvauti, rinkti ir balsuoti per pirmuosius renkamos Konsultacinės Tarybos rinkimus. Esu labai laimingas, – naujienų agentūrai AFP sakė 44 metų rinkėjas Ali Abdullah al Khulaifi. – Tikiuosi, kad naujoji taryba dirbs koja kojon su įvykiais Katare ir pasaulyje.“
Kataro gatvėse buvo iškabinta daug plakatų, vaizduojančių plačiai besišypsančius kandidatus, vilkinčius nacionalinius kostiumus.
Neskaitant kandidatų prisistatymo rinkėjams renginių, kampanijos plakatų ir televizijos reklamų šalies pažintis su demokratija buvo ribota. Piliečiai neturi galimybės pakeisti vyriausybę, o politinės partijos yra uždraustos.
Visi kandidatai kaip vienas vengė debatų apie Kataro užsienio politiką arba monarchijos statusą. Jie buvo labiau linkę aptarinėti socialinius klausimus, pavyzdžiui, sveikatos apsaugą, švietimą ir piliečių teises.
Įnirtingos diskusijos
Visi kandidatai turėjo gauti įtakingos Vidaus reikalų ministerijos patvirtinimą. Pastaroji vertindama kandidatų tinkamumą atsižvelgė į įvairius kriterijus, įskaitant amžių, reputaciją ir kriminalinės praeities patikras.
Taip pat buvo reikalaujama, kad kandidatai iš anksto ministerijoje užregistruotų oficialius kampanijos renginius bei visų pasisakyti ketinančių asmenų pavardes, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamiems radikaliems pareiškimams apie religiją ar genčių reikalus.
Tarp kandidatų į laisvas Tarybos vietas daugiausia yra vyrų – iš 284 besivaržančiųjų yra vos 28 moterys.
Likusius 15 Tarybos narių skirs emyras.
Dauguma iš 2,5 mln. Kataro gyventojų yra užsieniečiai, neturintys teisės balsuoti.
Kandidatai bus paskirstyti į rinkimines apygardas, susijusias su jų šeimos ar genties buvimo vieta 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, remiantis tuometinės Didžiosios Britanijos institucijų surinktais duomenimis.
Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad šeimos ir gentys jau surengė vidinius balsavimus, kad nustatytų, kas bus renkamas jų rinkimų apygardose.
Katariečių yra apie 333 tūkst., tačiau balsuoti ir kandidatuoti turi teisę tik tie katariečiai, kurie yra 1930 metais piliečiais laikytų gyventojų palikuonys, o ne nuo to laiko natūralizuotų šeimų nariai.
Kai kurie didelės marų genties nariai yra nebuvo įtraukti į rinkimų procesą, todėl internete užvirė įnirtingos diskusijos.
