Vos po dienos, rugsėjo 24 d., kalbėdamas po maldų Stambule, R.T.Erdoganas per 24 valandas antrą kartą kritikavo JAV prezidentą, sakydamas, kad jam ir J.Bidenui nepavyko įveikti savo nesutarimų susitikimo Niujorke metu ir neseniai vykusios derybos su demokratu buvo nuvyliančios.
R.T.Erdoganas taip pat apkaltino JAV remiant „teroristines organizacijas“, o ne kovojant su jomis, turėdamas omenyje JAV partnerystę su Liaudies gynimo demokratiniu judėjimu, priklausančiu uždraustajai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) šiaurės Sirijoje.
Turkijos prezidentas pažymėjo, kad Turkija vis dar ketina iš Rusijos pirkti antrąją priešraketinės gynybos sistemų S-400 partiją.
Iškart po R.T.Erdogano pareiškimo JAV Senato Užsienio santykių komitetas perspėjo, kad bet koks naujas Turkijos pirkinys reikš naujas sankcijas pagal CAATSA įstatymą, skirtą atgrasyti „priešininkus“ nuo pavojingų veiksmų.
Didėjant susiskaldymui tarp dviejų NATO sąjungininkų, R.T.Erdoganas trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė glaudesnių ryšių galimybes su Maskva.
JAV ir Turkijos įtampa
„Vašingtone Turkijos S400 raketų sistemų pirkimas suprantamas ne tik kaip gynybos sistemos įsigijimas, bet ir kaip Turkijos geopolitinės tapatybės apraiška, kuri vis labiau perkeliama iš Vakarų ir artėja prie Rusijos ir Kinijos“, – įsitikinęs Oksfordo universiteto tyrėjas Galipas Dalay.
Turkijos ir Amerikos aljansas buvo išimtinai paremtas saugumo klausimais nuo pat abiejų pusių santykių pradžios, kai Turkija prisijungė prie tuometinio antisovietinio aljanso 1952 m.
Žvelgiant iš JAV perspektyvos, Turkija yra svarbi NATO narė ir esminių NATO karinių bazių šeimininkė, taip pat vadinamojo „karo prieš terorą“ partnerė ir gynybos linija nuo grėsmių Artimuosiuose Rytuose.
Visa tai remiasi į saugumą, o ne į politinius įsipareigojimus, istorinius ryšius, gilią ekonominę tarpusavio priklausomybę ar socialinius ir kultūrinius ryšius.
Didėjant skirtumams, ką Ankara ir Vašingtonas mato kaip grėsmes saugumui, siauras interesas ties saugumu gali sukelti krizę ir pasiekti tiesioginės konfrontacijos ribą.
Vienas tokių susirėmimų įvyko 2019 m. spalio mėn. Sirijoje. Tada konfrontacijos išvengė netikėtas tuometinio prezidento Donaldo Trumpo pranešimas spalio 6 d., kad jis išves JAV pajėgas, kad palengvintų Turkijos operaciją.
Turkijos ir Rusijos santykiai
Skirtingai nei su J.Bidenu, R.T.Erdoganas ne kartą yra sakęs, kad su Putinu palaiko sąžiningus ir gerus darbinius santykius.
„Individualiu analizės lygmeniu prezidentas R.T.Erdoganas suvokia JAV kaip grėsmę, manydamas, kad jos tyčia kenkia jam, o galutinis tikslas – pašalinti jį(red. R.T.Erdoganą) iš valdžios. Šis nusivylimas ir grėsmių suvokimas priverčia prezidentą R.T.Erdoganą ieškoti atsvaraus aljanso su Rusija prieš JAV „, -dienraščiui „Al Jazeera“ tarptautinių santykių ekspertas Ozgur Unluhisarcikli.
„Tačiau Turkija taip pat atsiduria nepaprastai silpnoje padėtyje Rusijos atžvilgiu, su kuria ji turi daugiau konkuruojančių interesų nei bendros kalbos“, – pridūrė turkas.
Turkija ir Rusija yra bendradarbiaujančios konkurentės. Šalys remia priešingus veikėjus Sirijoje, Libijoje, Kaukaze ir Balkanuose.
Vis dėlto Turkija turi glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija nei su JAV. Todėl Maskva ir Ankara patogiai nutyli geopolitinius skirtumus, kad šie nekeltų pavojaus prekybai.
Skirtingai nuo santykių su JAV disbalanso, Ankara mano, kad santykiai su Rusija yra „reguliuojami“, nes Maskvai reikia kurti spaudimą JAV.
Nors ekonominės galios dinamika gali būti pakreipta Maskvos naudai, Ankarai stipriai priklausant nuo Rusijos dujų eksporto ir milijonų Rusijos turistų, Turkija yra pagrindinė žemės ūkio ir tekstilės gaminių eksportuotoja į Rusiją.
Karo atveju Rusija ir Turkija taip pat gali stipriai pakenkti viena kitos interesams.
Pasak Rusijos tarptautinių reikalų tarybos eksperto Maksimo Suchkovo, artimesni ryšiai su Maskva atneša dar daugiau naudos Ankarai, nes tai leidžia Turkijai sukurti daugiau gynybos pramonės, nerizikuojant kišimusi į vienas kito vidaus reikalus.
„Turkija mato Rusiją kaip išteklių, kuriuo ji gali pasinaudoti savo strateginiam suverenitetui stiprinti, o Rusija mato Turkiją kaip priemonę, kaip padidinti savo galios autoritetą“, – kalbėjo M.Suchkovas.
Tačiau ekspertas O.Unluhisarcikli nurodo, kad blogėjantys Ankaros santykiai su Vašingtonu gali kainuoti, nes Turkijai trūktų JAV palaikymo kilus ginčui su Rusija, „su kuria ji turi daugiau konkuruojančių interesų nei sutarimų.“
Sočio viršūnių susitikimas
Prieš prezidentų susitikimą Sočyje, V. Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo tikino, kad R.T.Erdogano ir V.Putino susitikimas bus „išsamiausias nuo dvišalių santykių pradžios.“
Po susitikimo Rusijos prezidentas V.Putinas pasidžiaugė Maskvos ir Ankaros gebėjimu rasti „kompromisus“.
Pastaraisiais metais abiejų valstybių interesai ypač susikirto Sirijos pilietiniame kare, kur Maskva ir Ankara remia priešingas stovyklas.
Abi šalys taip pat buvo skirtingose pernai vykusio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto Kalnų Karabache pusėse.
„Derybos kartais būna sunkios – bet su galutiniu teigiamu rezultatu“, – kalbėjo V. Putinas savo rezidencijoje Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje.
Jis pridūrė, kad abi šalys „išmoko rasti abiem pusėms naudingus kompromisus“.
R. T. Erdoganas teigė manantis, kad „Turkijos ir Rusijos santykiai kasdien stiprėja“.
Praėjusiais metais abi šalys parėmė susitarimą dėl paliaubų Sirijos šiaurės vakariniame Idlibo regione, kur yra paskutinė didelė džihadistų ir sukilėlių tvirtovė.
„Žingsniai dėl Sirijos, kurių ėmėmės kartu su Rusija, yra labai svarbūs, – sakė R.T.Erdoganas V.Putinui. – Taika ten priklauso nuo Turkijos ir Rusijos santykių“.
Tačiau nors svarbiausias V.Putino ir R.T.Erdogano susitikimo darbotvarkės klausimas buvo Sirija, Turkijai ir Rusijai susitarus dėl naujos S-400 sistemų partijos, santykių su JAV ateitis gali tapti miglota.
Parengta „Al Jazeera“ ir ELTA inf.
