V.Putinas teigė, kad Rusija gali padidinti dujų gavybą, kad padidintų jų pasiūlą. Jų kaina iškart smuko nuo 155 eurų už megavatvalandę (MWh) iki 92 eurų už MWh.
Kai kuriems jo trumpas pasisakymas atskleidė, kokia pažeidžiama yra Europa Rusijos atžvilgiu, ir iškėlė klausimų, kaip lengvai dujos gali būti panaudotos kaip ginklas.
Tai įvyko tuo metu, kai kai kurių dujų atsargų kaina nuo metų pradžios pakilo beveik aštuonis kartus ir pasiekė naują visų laikų rekordą, taip pat vykstant diskusijoms dėl naujo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio atidarymo.
Rusija jau dabar yra didžiausia dujų tiekėja į ES, o kai kurie teigė, kad atidarius dujotiekį „Nord Stream 2“ padidės Europos priklausomybė.
Taigi, ar yra pavojus, kad V. Putinas gali panaudoti dujas ES kontroliuoti?
Kiek svarbios yra rusiškos dujos?
Rusijos dujų vaidmuo kelia susirūpinimą mažiausiai nuo 2009 m., kai dėl Rusijos ir Ukrainos ginčo, susijusio su tariamu nemokėjimu už rusiškas dujas, bent 18 Europos šalių patyrė tiekimo trūkumą, kol buvo sudarytas susitarimas.
2014 m., kilus Krymo krizei, baimintasi, kad Pietų ir Vidurio Europa gali nukentėti, jei Rusija nutrauks dujų tiekimą per Ukrainą – galiausiai tai neįvyko, nors Vakarai įvedė sankcijas.
Šiuo metu Maskva tebėra pagrindinė dujų tiekėja Europai, patenkinanti 43 proc. Europos Sąjungos dujų poreikių.
Tikimasi, kad šis skaičius padidės, kai bus įjungtas dujotiekis „Nord Stream 2“.
Kas yra „Nord Stream 2“?
Nord Stream 2 – tai 9,5 mlrd. svarų sterlingų (11,19 mlrd. eurų) vertės jūrinis dujotiekis, kuriuo Rusijos dujos bus tiekiamos Baltijos jūra tiesiai į Vokietiją.
Jis papildys dujas, kurios jau tiekiamos „Nord Stream 1“ dujotiekiu, kuriuo dujos Vokietijai tiekiamos jau maždaug dešimtmetį.
Iki „Nord Stream 1“ didžioji dalis Rusijos importuojamų dujų buvo tiekiamos dešimtmečius trukusiu vamzdynų tinklu, kuris ėjo per Rytų Europą, ypač Ukrainą.
Ukraina kasmet uždirbdavo milijardus dolerių, leisdama Rusijai transportuoti dujas per jos teritoriją vamzdynais.
Didelė dalis dujų iš „Nord Stream 2“, nors ir pateks į ES Vokietijoje, iš tikrųjų pateks į tokias šalis kaip Italija ir Austrija, aplenkdamos Ukrainos vamzdynus, nes bus prijungtos prie platesnio ES dujų tinklo.
Tačiau šis projektas ne tik dėl poveikio Ukrainai, bet ir dėl kitų priežasčių yra prieštaringai vertinamas.
Jungtinė Karalystė ir JAV nepritarė „Nord Stream 2“, nes, jų teigimu, dujotekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos energijos ir gali susilpninti NATO narių pozicijas bet kokiame ginče ar derybose su Maskva.
Rusija tvirtina, kad JAV tam priešinasi, nes nori Europai parduoti daugiau amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų.
Tiek D.Trumpo, tiek J.Bideno administracijos taikė sankcijas bendrovėms, dalyvaujančioms „Nord Stream 2“ statybose, ir taip vilkino projektą, tačiau liepą JAV susitarė su Vokietija leisti atidaryti dujotiekį, jei jis nebus naudojamas Rusijos agresijai.
Nepaisant vėlavimų, dujotiekis jau yra baigtas, tačiau dar nepradėtas eksploatuoti, nes turi gauti oficialų Vokietijos valdžios institucijų patvirtinimą.
Sankcijos nuvylė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kuri, būdama 16 metų šalies kanclere, labai prisidėjo prie to, kad projektas būtų užbaigtas.
Ji atsistatydino prieš praėjusį mėnesį vykusius Vokietijos rinkimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų rezultatai baigėsi ne dideliu skirtumu, ji greičiausiai liks laikinąja kanclere, kol po kelių mėnesių bus suformuota nauja vyriausybė.
Kol nėra kito kanclerio, nėra politinių priežasčių, dėl kurių pritarimas nebūtų suteiktas, tačiau Vokietijos žalieji pasisakė prieš dujotiekį, sakydami, kad jei jie patektų į vyriausybę, jo atsisakytų, o šiuo metu jie gali išlaikyti jėgų pusiausvyrą.
Ar Rusija naudoja dujas kaip svertą?
Ir Kremlius, ir Rusijos dujų įmonė „Gazprom“ neigia, kad atlieka kokį nors vaidmenį dėl tiekimo krizės, dėl kurios Europoje išaugo dujų kainos, tačiau kai kurie Europos pareigūnai ir energetikos ekspertai teigia, kad Maskva vengia didinti tiekimą.
Nors V. Putinas, kaip pranešama, sutiko padidinti dujų eksportą, jis pabrėžė, kad pirmiausia turėtų būti patenkinta vidaus paklausa.
Dėl dabartinės krizės jis taip pat kaltino prieš kelerius metus Europos dujų rinkoje įvykdytus techninius pokyčius, visų pirma siekį palaipsniui atsisakyti ilgalaikių sutarčių, kurioms pirmenybę teikė Rusija, ir pereiti prie atviros neatidėliotinų sandorių rinkos.
Ekspertai teigia, kad pagrindinis kainų kilimo veiksnys yra pasaulinė dujų rinka.
Europos ir Jungtinės Karalystės dujų atsargos yra mažos, todėl kyla nerimas, o Azijos šalyse, kuriose vietinė gavyba yra mažesnė, smarkiai išaugo paklausa, dėl to visame pasaulyje kyla kainos.
Rusija Europai tiekia didelius dujų kiekius, tačiau dėl jų gavybos iš žemės gelmių būdo ji negali lengvai pakeisti išgaunamo dujų kiekio.
Oksfordo energetikos studijų instituto mokslo darbuotojas daktaras Jackas Sharplesas sako, kad net jei Rusija norėtų siųsti didžiulius dujų kiekius „Nord Stream 2“ dujotiekiu, jei jis bus patvirtintas, ji tikriausiai negalėtų to padaryti, nes nesugebėtų pakankamai greitai užtikrinti pakankamo dujų tiekimo. Jis sako, kad būtent šis nelankstumas lemia dabartines aukštesnes kainas.
Jis pridūrė, kad ES bandė spręsti bendrą energijos tiekimo nelankstumo problemą visame bloke, liberalizuodama savo dujų vidaus rinką, tačiau tai pastarosiomis dienomis paskatino spekuliacijas, dėl kurių, kaip teigiama, dabartinės kainos didėja, nes prekybininkai perka ir parduoda, remdamiesi savo lūkesčiais dėl kainų svyravimų.
Iš tikrųjų būtent šios spekuliacijos sukėlė Rusijos nerimą, nes dėl jų sunkiau sudaryti tokius ilgalaikius dujų sandorius, kokius Maskva pageidauja sudaryti.
Aiškiau yra tai, kokį poveikį tokie dujotiekiai kaip „Nord Stream 2“ turės Ukrainai, kuri vis dar dalyvauja žemo lygio konflikte su Rusijos remiamais separatistais. Ateinančiais metais per Ukrainos teritoriją tiekiamų dujų kiekis kasmet mažės.
Tai paaiškėjo praėjusią savaitę, kai Rusijos valstybinė dujų gamintoja „Gazprom“ pakeitė dujų tiekimą Vengrijai, kurios prezidentas Viktoras Orbanas yra vienas iš artimiausių Kremliaus sąjungininkų ES, iš tranzito per Ukrainą į tiekimą atskirais dujotiekiais per Austriją ir Serbiją.
Dėl šio žingsnio Kijevo vyriausybė įnirtingai reagavo.
Ką visa tai reiškia V. Putinui?
Trečiadienį Maskvoje vykusiame vyriausybės pareigūnų ir energetikos bendrovių vadovų susitikime V. Putinas kaltino Europą, sakydamas, kad ES šalys suklydo mažindamos ilgalaikių sandorių dalį gamtinių dujų prekyboje ir vietoj jų pasirinkdamos neatidėliotinų sandorių rinką.
Jis taip pat pakartojo, kad Rusija yra patikima energijos tiekėja Europai, ir pridūrė, kad per Ukrainą siunčiamų dujų kiekis bus didesnis nei anksčiau sutarta, taip patvirtindamas teorijas, kad kainų šuolis labiau susijęs su konkurencingesnės ES dujų rinkos pažeidžiamumu ir, kaip sako daktaras J.Sharplesas, „neelastinga paklausa“, o ne su bandymu daryti spaudimą.
J.Sharplesas „Sky News“ sakė, kad mažai tikėtina, jog V. Putinas ar Rusijos pareigūnai tiesiogiai naudotųsi dujomis siekdami paveikti Vakarus.
Vis dėlto Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas trečiadienį sakė, kad „Nord Stream 2“ sertifikavimas galėtų padėti išlaikyti sparčiai augančias dujų kainas Europoje.
Todėl, jei dėl dabartinės krizės bus sertifikuotas povandeninis dujotiekis, tai bus laikoma Rusijos laimėjimu.
Parengta pagal „Sky News“ inf.
