Apie šį sprendimą paskelbta per Jungtinių Tautų organizuotą svarbią aplinkosaugos konferenciją, nors didžiosios donorės dėl šios iniciatyvos vis dar smarkiai nesutaria.
Kinija, daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetanti šalis, pastaraisiais metais stengėsi uoliau prisidėti prie tarptautinių pastangų biologinei įvairovei apsaugoti.
Pažadas buvos paskelbtas maždaug 195 šalių delegatams susirinkus Kinijos pietiniame Kunmingo mieste į pirmąją iš dviejų planuojamų konferencijų, skirtų augalų, gyvūnų ir ekosistemų apsaugos klausimams.
Forumo dalyviai taip pat siekia parengti naują sutartį, kurioje būtų išdėstyti aplinkosaugos tikslai laikotarpiui nuo 2030-ųjų iki 2050 metų.
„Kinija prisiims vadovavimą kuriant Kunmingo biologinės įvairovės fondą kapitaliniu indėliu – 1,5 mlrd. juanių (201 mln. eurų), kad paremtų biologinės įvairovės apsaugos besivystančiose šalyse siekius“, – Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) paskelbė vaizdo ryšius kreipdamasis į valstybių, dalyvavusių 2009 metų Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP15, lyderius.
„Kinija ragina... visas šalis prisidėti prie šio fondo“, – pridūrė jis.
Per konferenciją Kunminge svarstomas svarbus darbotvarkės punktas, pavadintas „30 iki 30“ – siekis, kad iki 2030 metų 30 proc. Žemės rutulio sausumos ir vandenynų būtų saugomos teritorijos.
Gegužę paskelbtoje JT ataskaitoje sakoma, kad išlaidos visame pasaulyje gamtinių objektų apsaugai ir atkūrimui per ateinantį dešimtmetį turėtų patrigubėti. Pažymima, kad iškeltiems tikslams pasiekti iki 2030-ųjų kasmet turėtų būti skiriama maždaug po 350 mlrd. JAV dolerių (beveik 303 mlrd. eurų), o iki 2050 metų – po 536 mlrd. dolerių (daugiau kaip 463 mlrd. eurų).
Nerimas dėl dubliavimosi
Tačiau kai kurios turtingos donorės sako, kad naujas aplinkosaugos finansavimo fondas nėra būtinas, nes žaliuosius projektus besivystančioms šalims įgyvendinti jau dabar padeda JT Pasaulio aplinkos fondas.
„Svarbu mobilizuoti visus šaltinius, įskaitant esamus fondus, tokius kaip Pasaulio aplinkos fondas ir Klimato fondas, kad biologinė įvairovė būtų apsaugota... ir atkurta“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Finansavimo klausimas bus svarstomas per ateinantį sausį vyksiančias derybas Ženevoje ir vėliau, per antrąją Kunmingo konferencijos dalį, planuojamą surengti balandį arba gegužę.
Kinijos pažadėta suma yra daug mažesnė negu Jungtinės Karalystės, planuojančios tarptautinėms aplinkosaugos iniciatyvoms per ateinančius penkerius metus išleisti 4 mlrd. dolerių (3,46 mlrd. eurų), arba Prancūzijos, ketinančios biologinei įvairovei skirti 30 proc. lėšų iš savo kovos su klimato kaita programos.
„Kinijos pranešimas... yra lenktynių startas, o ne pabaiga“, – sakė Britanijoje veikiančios Karališkosios paukščių apsaugos draugijos tarptautinės politikos vadovė Georgina Chandler.
„Dabar mums reikia... pamatyti, kaip kitos šalys labiau prisideda nuo dabar iki ateinančių metų pavasario... Jeigu nebus pateikta apčiuopiamų veiksmų, pasaulis nesutiks su dar vienu uždavinių komplektu, nesant įsipareigojimo juos išpildyti“, – pridūrė ji.
JT Biologinės įvairovės konvenciją yra ratifikavusios 195 šalys ir Europos Sąjunga, bet to nėra padariusios Jungtinės Valstijos, kurios istoriškai buvo didžiausios teršėjos pasaulyje. Konvencijos narių susitikimai rengiami kas dvejus metus.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas perspėjo, kad nykstant biologinei įvairovei labiausiai nukentėtų skurdžiausios šalys.
„Pralaimime savo savižudišką karą prieš gamtą, – perspėjo jis. – Ekosistemų griūtis gali iki 2030 metų kainuoti po 3 trln. dolerių per metus. Didžiausią poveikį pajustų kai kurios neturtingiausios ir smarkiai įsiskolinusios šalys.“
COP15 grupės diskusijos biologinės įvairovės tema yra atskiros nuo daugiau dėmesio sulaukiančio COP26 konferencijos, šio mėnesio pabaigoje prasidėsiančios Glazge. Šiame renginyje dalyvaujantys pasaulio lyderiai bus smarkiai spaudžiami imtis veiksmų sprendžiant klimato krizę.
