Ilgą laiką kasdienis mirčių nuo COVID-19 skaičius Rusijoje neviršijo 700, bet pastarosiomis dienomis priartėjo prie tūkstančio.
Pagal šį rodiklį pasaulyje įkandin Rusijos žengiančiose JAV ir Brazilijoje koronavirusas kasdien pasiglemžia daug mažiau – apie 250 gyvybių.
Kas lėmė tokį mirčių augimą Rusijoje? Virusologas Sergejus Netesovas mano, kad viena priežasčių yra didesnis delta atmainos patogeniškumas. Būtent ši viruso atmaina atakuoja ir kitas šalis, įskaitant pačią jo kilmės vietą Indiją, tačiau ten nėra tokių siaubingų mirštamumo rodiklių.
Trūksta lovų ligoniams
Rusijos valdžia mieliau kalba apie savo susirūpinimą ne mirštamumu, o sergamumu. Vicepremjerė Tatjana Golikova, vadovaujanti Federaliniam kovos su koronavirusu štabui, skelbia, kad nuo 2021 m. rugsėjo pradžios užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo 30 proc.
„Vidutinė savaitės norma per penkias savaites buvo 96,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tai 3,1 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – pabrėžė T.Golikova.
Ministro pirmininko pavaduotoja pranešė, kad pastaruoju metu vaikų sergamumas koronavirusu išaugo keliskart, palyginti su praėjusiais metais. T.Golikovos manymu, tai lemia tėvų praktikuojama savigyda ir delsimas apsilankyti pas gydytojus.
Kai kuriuose Rusijos regionuose nebėra pakankamai ligoninių lovų vidutinio ir didelio sunkumo pacientams. Pavyzdžiui, Vladimiro mieste greitosios medicinos pagalbos gydytojai dėl vietų stygiaus COVID-19 skyriuose atvežė koronavirusu užsikrėtusį pacientą prie regiono administracijos pastato.
Saratovo srities ligoninėse laisvų lieka tik 5–7 proc. lovų iš 4,5 tūkst. Udmurtijos gydymo įstaigose neužimtos vos 44 lovos – 1,4 proc. iš 2,76 tūkst. turimų. Sevastopolyje užsikrėtimo koronaviruso atvejų padidėjo trečdaliu – iki 1220 per dieną, o lovų užpildymas pasiekė 90 proc. Ši riba jau viršyta Rostovo srityje, Krasnodaro ir Altajaus kraštuose.
Skiepytis neskuba
Tuo pat metu daugumoje Rusijos miestų skiepijimo punktai – pustuščiai. Pasak Maskvos mero Sergejaus Sobianino, šalies sostinėje vakciną nuo COVID-19 gavo apie 5 mln. žmonių, o oficialiai mieste yra 12 mln. gyventojų.
Gydytojai teigia, kad Rusijoje paskiepyta 60 proc. 60-mečių ir vyresnių asmenų. Vicepremjerė T.Golikova tikina, kad pirmąją vakcinos dozę gavo 47,4 mln. žmonių, o abi – 42,2 mln. iš 146 mln. šalies gyventojų. Tačiau ligoninės vis labiau pildosi jaunimu, kuris apskritai neskuba skiepytis.
Bendruomenės „Watching COVID-2019“ statistikas ir analitikas Viktoras Kabanovas mano, kad pusė visų Rusijos gyventojų visiškai vakcinuoti bus geriausiu atveju tik po metų.
Taisyklių nesilaikoma
Nesilaikoma ir visur nustatytų sanitarinių taisyklių, ypač kaukių dėvėjimo.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę per dainininkės Anitos Coi koncertą Kremliaus rūmuose 6 tūkst. vietų salė buvo pilna, tačiau prie įėjimo niekas neprašė parodyti QR kodo, Rusijoje oficialiai privalomo visuose renginiuose, kuriuose būna daugiau nei 100 dalyvių ar žiūrovų.
Vienoje didžiausių Maskvos parduotuvių – GUM Raudonojoje aikštėje, kur dabar veikia ir skiepijimo punktas norintiems, prie įėjimo nereikalaujama užsidėti kaukių ir nematuojama kūno temperatūra.
„Virusas darosi piktesnis, o skiepijimo lygis pas mus nepakankamas“, – sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Bet ar priežastis – tik vakcinacija? Portalas „Svobodnaja Presa“ rašo: „Izraelio statistika tokia: per savaitę 10 mln. gyventojų turinčioje žydų valstybėje nuo koronaviruso mirė 95 žmonės. Jei tokios proporcijos būtų Rusijos Federacijoje, infekcija per dieną nusineštų apie 190 gyvybių.“
Vaistai nepadeda sveikti
Kitos žiniasklaidos priemonės praneša, jog patys Rusijos gydytojai pripažįsta, kad yra priversti COVID-19 sergantiems pacientams skirti vaistus, kurių veiksmingumas neįrodytas, o šalutinis poveikis stiprus.
Svetainėje vrachu.ru atlikus medikų apklausą paaiškėjo, kad gydytojai išrašo vaistus pacientams pagal metodines rekomendacijas, nes jiems nurodyta tai daryti. Be to, šie preparatai įsigyjami per viešuosius pirkimus, todėl ligoniams privaloma juos skirti.
Beveik 54 proc. pacientų duodama favipiraviro, kurio veiksmingumas neįrodytas klinikiniais tyrimais, tačiau yra žinomas sunkus šalutinis poveikis – širdies patologijos, vaisiaus patologija, padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, o tai neigiamai veikia inkstus ir sąnarius.
46 proc. sergančiųjų COVID-19 skiriamas umifenoviras, o 43 proc. – interferonas alfa2v. Nėra įrodymų apie abiejų vaistų saugumą ir veiksmingumą, šie preparatai neįtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) aprobuotų vaistų sąrašą.
Be to, gydytojai išrašo hidroksichlorochiną ir azitromiciną, kurių taip pat nėra PSO rekomendacijose. Vaisto vermiksino efektyvumas silpnas, bet net ir tai neįrodyta moksliškai.
Šios problemos kilo dėl sistemingų vaistų tyrimų trūkumo, taip pat dėl farmacijos kompanijų daromos įtakos sprendimams Rusijos medicinos sistemoje.
Milžiniškas šuolis
Rusijos federalinė statistikos agentūra „Rosstat“ pranešė, kad rugpjūtį šalyje nuo koronaviruso mirė 49 389 žmonės – daugiau kaip dvigubai daugiau, negu rodė oficialūs vyriausybės duomenys (24 661 mirties atvejis).
Vyriausybė į savo statistiką įtraukia tik atvejus, kai koronavirusas įvardijamas kaip pagrindinė mirties priežastis, o „Rosstat“ prie COVID-19 aukų priskiria ir atvejus, kai koronaviruso infekcija paaštrino gretutines pacientų ligas.
„Rosstat“ teigimu, pandemija Rusijoje iš viso jau nusinešė per 400 tūkst. gyvybių.
