Antradienį tokį siūlymą akcentavo tiek vyriausybę palaikantis tinklapis „Wpolityce“, tiek ir politinį neutralumą deklaruojantis dienraštis „Rzeczpospolita“.
„Rzeczpospolita“ priminė, jog Minskas iš pradžių migrantus pasiuntė į Lietuvą, o tik vėliau į Latviją ir Lenkiją. Lietuva iš pradžių įsileido pabėgėlius, o vėliau ėmė juos stabdyti ir pagalbon pasitelkė europinę organizaciją „Frontex“.
Tuos, kuriems iš įsileistų migrantų nėra suteikiamas politinis prieglobstis, Lietuva siunčia atgal į gimtuosius kraštus.
Latvija irgi pagalbon pasitelkė „Frontex“, o abejose Baltijos šalyse politinės partijos vieningai parėmė vyriausybės kovą su migrantais.
Lenkija „Frontex“ neįsileido, vyriausybė savo veiksmų nederino nei su Briuseliu, nei su vietos opozicija.
Įsižeidusi opozicija siuntė savus atstovus į pasienį bei skelbė kitokią informaciją ir ragino įsileisti pabėgėlius arba suteikti jiems humanitarinę pagalbą.
„Ar imsime pavyzdį iš Lietuvos, kuri sugebėjo suvienyti politinę sceną šalies saugumo klausimu?“ – klausia dienraštis ir atsako, jog ne.
Laikraščio spėjimu, migrantų klausimu toliau vyks politiniai žaidimai, o Lenkija greičiausiai neprašys paramos iš Briuselio.
Valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) nuomone „ES yra Lenkijos priešas“, kuris nepelnytai kritikuoja Varšuvą dėl demokratijos normų laužymo ir skiria dideles finansines nuobaudas.
Migrantų konfliktui virstant į karą Varšuvai esą geriausia būtų „pasidalinti atsakomybe su kitomis partijomis bei ES ir jos institucijomis“.
„Rzeczpospolita“ savo teiginius grindė remdamasi užsakytos sociologinės apklausos rezultatais.
Firmos „Ibris“ skubiai atlikta apklausa paliudijo, jog 82 proc. lenkų nori, kad sprendžiant migrantų problemą būtų kreipiamasi pagalbos į ES.
54,5 proc. lenkų nenori įsileisti pabėgėlių ir pritaria jų išstūmimui atgal į Baltarusiją. 60,3 proc. mano, kad į Lenkiją įžengusiems pabėgėliams turi būti suteikta teisė prašyti prieglobsčio.
„Ibris“ vadovas Marcinas Duma teigia, kad leidimą prašyti prieglobsčio Lenkijoje lemia ne tik moraliniai įsitikinimai, bet ir žinojimas, kad galutinis pabėgėlių kelionės tikslas yra Vokietija.
Tinklapis „Wpolityce“ Lietuvos pavyzdį primena dėl kitų priežasčių.
Tinklapio teigimu, Lietuva Minskui teoriškai buvo žymiai lengvesnis grobis.
Lietuvoje gyvena nemažai rusakalbių, be to, keliolika kartų už Lenkiją gyventojų skaičiumi mažesnė Lietuva turi ilgesnę sieną su Baltarusija, ir turi mažiau pajėgų ją apsaugoti.
Lietuvos viršenybė už Lenkiją esą buvo tame, jog, pavojaus situacijoje, visos politinės jėgos susivienijo. Todėl Aliaksandras Lukašenka esą ir perkėlė savo ataką iš Lietuvos į Lenkiją, nes suprato, kad politinis susiskaidymas leis lengviau destabilizuoti padėtį.
Pirmadienį suaštrėjus migrantų krizei, „Wpolityce“ redaktorius Jacekas Karnowskis parašė, jog „Lenkija turi laimėti šį mūšį, o ne „Frontex“ ar NATO“.
J.Karnowskis savo teiginį grindė trimis paaiškinimais.
Pirma, kariai gindami savo tėvynę visada yra labiau pasišventę nei kad atsiųsti svetimi.
Antra, atvykę ES pagalbininkai būtų mažiau atsparūs moralizuotojų kritikai, o trečia, konfliktui virtus tarptautiniu, Lenkija taptų mažiau atspari įvairiems užkulisiniams žaidimams, kuriuos galėtų inspiruoti net Kremlius.
Vakarai, ypač Vokietija, anot J.Karnowskio, Lenkijai šiuo metu labiau padėtų ne pareiškimais, o sustabdydama arba anuliuodama ES nuobaudas Varšuvai.
Lenkijai reikia politinės paramos, tačiau šiuo konflikto etapu šalis esą susitvarkys pati, su sąlyga „jei visuomenė sustabdys tuos, kurie nori šauti gynėjams į nugaras“.
„Wpolityce“ paragino tautiečius siųsti padėkos atvirutes pasieniečiams, tokiu būdu parodant šiems savo pritarimą ir padėką.
J.Karnowskio raginimas vyriausybei neprašyti pagalbos iš ES buvo savotiškas atkirtis Europos Komisijos spaudos atstovui Adalbert Jahnzui.
Pastarasis pirmadienį pareiškė, jog geriausiai konfliktą Baltarusijos pasienyje spęsti būtų „panaudojant bendras pajėgas, tokias kaip „Frontex“, taip, kaip „tai daroma kitose vietose, tuo pačiu ir Lietuvoje bei Latvijoje“.
Ankstų antradienio rytą pas pasieniečius nuvykęs premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė „šalies suverenumo ženklu yra sugebėjimas apginti sienas“.
Premjeras pasieniečius prilygino fronto kariams ir pasakė, kad „Visa Lenkija yra jums labai dėkinga“.
Tai buvo savotiškas atkirtis Seimo kairiesiems, kurie kritikuoja pasieniečių brutalumą neįleidžiant pabėgėlių bei tai, kad šie atgal į Baltarusiją išvaro net nėščias moteris ir mažus vaikus.
Radio „Tok FM“ teigimu, vyriausybė nenori ES paramos sprendžiant krizę Baltarusijos pasienyje todėl, jog demonstruodama kovingumą nori įtikti savo rinkėjams.
Populistiškais raginimais vieningai susitelkti apie sienas ginančius karius TTP esą nori užmarštin nugrūsti valdančiuosius drebinančius skandalus bei kritiką dėl infliacijos ir dėl ES skiriamų milijoninių baudų.
