Ir visi jie – nepasiskiepiję.
„Kiekvieno paciento klausiu: kodėl tu neskiepijai?, – tikino infekcinių ligų skyriaus vadovė Susanne Herold. – Tai yra žmonių, kurie nepasitiki vakcina, nepasitiki valstybe, derinys ir dažnai jie yra tie, kuriuos sunku pasiekti vykdant visuomenės informavimo kampanijas.“
Tokie daktarės nupasakoti pacientai yra pagrindiniai ketvirtosios Vokietijos COVID-19 atvejų bangos kaltininkai, šalyje fiksuojant didžiausius sergamumo skaičius visos pandemijos laikotarpyje.
Vokietijai tai stulbinantis posūkis. Pandemijos pradžioje Vokietija parodė pavyzdį, kaip valdyti virusą ir išlaikyti mažą mirčių skaičių. Greitai buvo pradėti plataus masto tyrimai ir gydymas, išplėstas intensyviosios terapijos lovų skaičius ir turėjo aiškią kovos su pandemiją lyderę – kanclerę Angela Merkel, kurios vyriausybės socialinio atsiribojimo gairių buvo plačiai laikomasi.
Tačiau šiandien daugybė veiksnių paskatino naują sergančiųjų antplūdį, tarp jų – atvėsę orai, lėta revakcinacijos kampanija ir dar ryškesnis infekcijų šuolis kaimyninėse Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje. Tai, kad Vokietija yra savotiškame politiniame nežinioje taip pat turėjo didelės įtakos.
Tačiau virusologai ir pandemijų ekspertai teigia, kad beveik nekyla abejonių, kad prie augančios infekcijų bangos, slegiančios visos šalies ligonines, daugiausiai prisideda neskiepytieji.
„Tai mūsų žemas skiepijimo lygis – nepadarėme to, ko reikėjo, – įsitikinus daktarė S.Herold.
Ji priklausė mokslininkų komandai, kuri modeliavo ketvirtosios bangos poveikį ir vasaros pradžioje perspėjo, kad nuo Delta varianto mažiausiai 85 procentai visų gyventojų turės būti paskiepyti, kad būtų išvengta krizės sveikatos priežiūros sistemoje.
„Mes vis dar nesiekiame 70 procentų, – sakė ji. – Nežinau, kaip galime laimėti šias lenktynes su laiku prieš ketvirtąją bangą. Bijau, kad mes jau pralaimėjome“.
Vokietijoje vakcinacijos lygis yra daug geresnis nei daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, kuriose mirčių nuo koronaviruso skaičius sparčiai auga. Pavyzdžiui, Rumunijoje tik maždaug keturi iš 10 žmonių yra pasiskiepiję du kartus, o mirčių nuo koronaviruso skaičius pasiekė rekordines aukštumas.
Vis dėlto, maždaug kas trečias vokietis dar nesant pilnai paskiepijus, Vokietijos skiepijimų rodiklis yra vienas žemiausių Vakarų Europoje. Belgijoje, Danijoje ir Italijoje trys iš keturių žmonių yra visiškai paskiepyti. Ispanijoje ir Islandijoje tik maždaug 2iš 10 dar nėra gavę antrojo skiepo. Portugalijoje pasiskiepijo beveik 90 procentų.
Rodikliai atsilieka dėl pasipriešinimo vakcinoms nuotaikų, kurios neapsiriboja, bet ypač paplitusios buvusiose komunistinėse Vokietijos žemėse, kur stipri kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“(AfD).
AfD parlamentinės grupės lyderiai Tino Chrupalla ir Alice Weidel išdidžiai nesiskiepijo ir abu pastarosiomis savaitėmis susirgo COVID-19.
„Tai, ką mes patiriame, visų pirma yra nepasiskiepijusių pandemija“, – anksčiau šį mėnesį pareiškė sveikatos ministras Jensas Spahnas.
Infekcijų skaičius taip pat išaugo kai kuriose Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo – dviejų turtingų pietinių valstijų – dalyse, kuriose vyksta triukšmingi protesto judėjimai prieš kovos su koronavirusu priemones.
„Šalyje turime du virusus, – neseniai per televizijos debatus apie dezinformaciją kalbėjo Bavarijos gubernatorius Markusas Soderis. – Mes turime koronavirusą ir turime šį nuodą, kuris plinta didžiuliu mastu.“
Klausas-Peteris Hanke'as su gubernatoriaus minimu nuodu susiduria kasdien.
Jis yra Pirnos, mažiau nei 40 tūkst. gyventojų turinčio miesto rytinėje Saksonijos žemėje, meras.
Kas trečias rinkėjas rinkimų apygardoje, kurioje yra Pirna, balsavo už AfD per rugsėjį vykusius nacionalinius rinkimus. Čia tik kiek mažiau nei pusė gyventojų atsisako skiepytis, o pats regionas pasižymi žemiausiu skiepijimo lygiu visoje Vokietijoje bei aukščiausiais infekcijų skaičiais.
„Noras skiepytis čia menkas, – pasakojo meras. – Bandėme tai atremti dialogu. Bet yra taškas, kai atsitrenki į sieną ir tu tiesiog nebegali eiti toliau.“
Miesto ligoninės palatų lovos beveik visos užimtos. Paklausius kiek ligonių yra nepasiskiepiję, meras atsakė: „Devyni iš 10“.
Ir vis tiek keliuose miesto restoranuose prie lango kabo užrašai, kviečiantys užeiti „visus“ – ne tik tuos, kurie paskiepyti ar persirgę COVID-19.
Mieste dabar yra 10 kontrolės grupių, kurių kiekvienoje yra trys žmonės – policijos pareigūnas, sveikatos apsaugos pareigūnas ir kažkas iš viešosios tvarkos skyriaus – kurios klajoja po miesto restoranus, barus ir kirpyklas ir skiria baudas tiems, kurie nepaiso taisyklių vietoje: Savininkai už nusižengimus turi sumokėti 500 eurų.
„Tai gana drastiška, – mano K.T.Hanke, kurio draugų rate yra ne vienas antivakseris. – Tačiau nematome kito būdo priversti žmones pakeisti savo elgesį.“
Kai kurie kiti Vokietijos regionai dabar rengia panašius reglamentus, įvedama griežtesnes kaukių dėvėjimo taisykles ir vietoj neigiamo testo daugelyje vietų pradedama prašyt vakcinacijos ar persirgimo įrodymų.
To gali nebeužtekti, teigia Frankfurto universitetinės ligoninės Medicininės virusologijos instituto direktorė Sandra Ciesek. Mokslininkė prisidėjo prie praėjusią savaitę paskelbto septynių žinomų mokslininkų darbo, kuriame jie ragina politikus paspartinti skiepijimo tempą ir apsvarstyti griežtesnių priemonių galimybę, įskaitant dalinį karantiną nepasiskiepijusiems asmenims ar net trumpalaikį nacionalinį karantiną.
Politinės lyderystės nebuvimas nacionaliniu lygmeniu tuo metu, kai naujų kasdienių infekcijų skaičius viršijo 50 tūkst dar labiau apsunkino požiūrį į viruso suvaldymą.
Kadangi jos konservatorių partija rugsėjį pralaimėjo nacionalinius rinkimus, A.Merkel lieka tik laikinosios vyriausybės vadove, o tikėtinas jos įpėdinis Olafas Scholzas šiuo metu įsitraukęs į sunkias koalicijos derybas su dar dviem partijomis.
„Kur yra Angela Merkel?, – retoriškai klausė vokiečių dienraštis „Der Spiegel“. – Kur yra Scholzas?“
Šį klausimą užduoda ir daugelis virusologų visoje šalyje, susirūpinę, kad dėl politinės lyderystės stokos eikvojamas brangus laikas, o tai gali kainuoti gyvybes.
„Nėra tikro galios ir atsakomybės centro: šaliai trūksta lyderystės“, – sakė Helmholtzo infekcijų tyrimų centro Sistemų imunologijos skyriaus vadovas Michaelas Meyeris-Hermannas, ekspertų tarybos narys, patarinėjęs A.Merkel visos pandemijos metu.
„Pasitraukianti vyriausybė iš tikrųjų nebereaguoja, o ateinanti vyriausybė viską sumenkina“, – pridūrė jis.
Lapkričio mėn. 3, pranešus apie 33 949 naujus atvejus, Vokietijos virusologai skambino pavojaus varpais. Atsakymas iš būsimų O.Scholzo koalicijos partneriai buvo pareiškimas, žadantis, kad dar vienas karantinas tikrai nebus skelbiamas.
„Man tai buvo esminis momentas, – nurodė profesorius M.Meyer-Hermann. – Jie elgiasi taip, lyg pandemija būtų pasibaigusi tuo metu, kai skaičiai tiesiog sprogsta.“
Parengta pagal „New York Times“ inf.
