Su N. Maduro susiję kandidatai laimėjo 20 iš 23 gubernatoriaus postų, taip pat sostinės Karakaso mero postą. Jiems iššūkį metė susiskaldžiusi opozicija, dalyvavusi rinkimuose pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.
Europos Sąjunga pirmą kartą per 15 metų atsiuntė į Venesuelą misiją stebėti balsavimo, po kurio naujoji vyriausybė sieks tarptautinių sankcijų panaikinimo, o opozicija mėgins atsistoti ant kojų iki 2024 metų prezidento rinkimų. Europos stebėtojai planuoja savo įvertinimą pateikti antradienį.
Ilgos rinkėjų eilės prie balsavimo kabinų sostinėje Karakase sudarė visiškai kitokį vaizdą nei per 2018 metais vykusius prezidento rinkimus ir per opozicijos boikotuotus parlamento rinkimus, surengtus 2020-aisiais.
„Mes, revoliucinės jėgos, laimėjome 21 [valstijoje], įskaitant šalies sostinę... Gražus triumfas, graži pergalė“, – balsavimo baigtį komentavo N. Maduro.
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo 41,8 proc. balso teisę turinčių piliečių, rodo oficialūs negalutiniai rezultatai, paskelbti suskaičiavus 90,21 proc. balsalapių.
Susilpnėjusi ir susiskaldžiusi opozicija pasiekė pergalę trijose valstijose, įskaitant naftos turtingą Suliją – daugiausiai gyventojų turintį šalies regioną, kurio sostinė Marakaibas yra antras pagal dydį Venesuelos miestas.
Rinkimų apylinkės užsidarė 18 val. vietos (pirmadienio vidurnaktį Lietuvos) laiku, tačiau eilėje dar stovėjusiems rinkėjams buvo leista pasilikti ir atiduoti savo balsą. Dėl šios priežasties opozicija pareiškė, kad buvo sukčiaujama.
Prieš paskelbiant rezultatus opozicijos atstovas Henrique Caprilesas pažėrė abejonių dėl vėlyvo rinkimų apylinkių uždarymo, galėjusio sudaryti sąlygas sukčiavimui.
„N. Maduro ir jo partija įsakė CNE [Nacionalinei rinkimų tarybai] neuždaryti balsavimo punktų, kai nebuvo jokių rinkėjų... Jie ruošiasi įrašyti neegzistuojančius balsus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė H. Caprilesas, dukart likęs antras per prezidento rinkimus.
Prieštaringai vertinamas kairuolis N. Maduro, kuriam valdant ši Pietų Amerikos šalis sulaukė griežtų ekonominių sankcijų, siekia baudžiamųjų priemonių sušvelninimo, uoliai demonstruodamas geranoriškumą ir demokratinius ketinimus.
Venesuela, kuriai užsienyje įšaldytas šimtų milijonų JAV dolerių vertės turtas, nori lengviau pardavinėti savo naftą – didžiausias jos pirkėjas tradiciškai buvo Vašingtonas. Karakasas taip pat siekia, kad jam būtų panaikinti importo suvaržymai.
Siekdama užsitarnauti legitimumo, vyriausybė sąmoningai padarė virtinę nuolaidų, susėdo derybų su opozicija bei pakvietė ES, Jungtinių Tautų ir JAV įsikūrusio Carterio centro atstovus stebėti sekmadienį vykusio balsavimo.
N. Maduro politiniai oponentai, pastaruosius trejus metus boikotavę rinkimus, teigdami, kad jie nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, šįkart sutiko dalyvauti, sulaukę iš vyriausybės tam tikrų garantijų.
Opozicijos lyderiai tikisi, kad dalyvaudami rinkimuose jie padidinti savo įtaka ir sulauks paramos per 2024 metais paskirtus prezidento rinkimus.
Taikus balsavimas
130 narių turinčios ES stebėtojų misijos vadovė Isabel Santos rinkimų dieną nurodė, kad procesas vyko „ramiai“. Tuo metu Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrino visuomeninei televizijai sakė, kad buvo balsuojama „taikiai“.
Netoli balsavimo centro šalies rytuose buvo nušautas vienas žmogus, tačiau valdžia patikino, kad tas incidentas nebuvo susijęs su rinkimais.
Balsavimo išvakarėse N. Maduro perspėjo, kad ES neturi teisės skelbti „nuosprendžio“ dėl proceso šalyje, kuriai, jo teigimu, itin rūpi suverenitetas. Karakasas dažnai kaltina Jungtines Valstijas neteisėtu kišimusi.
„Visos tarptautinės delegacijos privalo gerbti Venesuelos įstatymus ir griežtai laikytis jas pakvietusių rinkimų institucijų nuostatų“, – pabrėžė prezidentas.
Jungtinės Valstijos yra viena iš dešimčių šalių, nepripažįstančių N. Maduro legitimumo po ginčijamų 2018 metų rinkimų, kuriuos opozicijos lyderis Juanas Guaido teigia laimėjęs.
J. Guaido ragino opozicija „susitelkti kovai“, bet leido suprasti nebalsuosiantis, nes „neabejotina, kad N. Maduro neturi ir toliau neturės legitimumo“.
Venesuela, kadaise turtinga naftą išgaunanti šalis, jau aštuntus metus grumiasi su ekonomikos nuosmukiu ir hiperinfliacija, centrinio banko duomenimis, pernai siekusia beveik 3 tūkst. procentų. Ankstesniais metais šis rodiklis viršijo 9,5 tūkst. procentų.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, trys iš keturių venesueliečių gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Ekonominę krizę šalyje sunkina JAV sankcijos ir koronaviruso pandemija.
Per pastaruosius kelerius metus milijonai žmonių paliko šalį, vildamiesi išbandyti laimę kitur.
