Policija ir protestuotojai susirėmė Belgijos sostinėje Briuselyje bei keliuose Nyderlandų miestuose, o naktį į sekmadienį smurtas prasiveržė Gvadelupoje – Prancūzijai priklausančioje teritorijoje Karibų jūros regione.
Naujos demonstracijos vyko ir Austrijoje, kur vyriausybė įvedė naują karantiną bei reikalavimą skiepytis nuo COVID-19.
Briuselyje smurtas įsiplieskė per protesto akciją prieš apribojimus dėl koronaviruso. Policijos duomenimis, į gatves buvo išėję apie 35 tūkst. žmonių.
Per tą eiseną, surengtą miesto dalyje, kur įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos, daugiausia nepasitenkinimo buvo reiškiama dėl draudimo neskiepytiems asmenims lankytis tokiose viešose vietose kaip restoranai ir barai.
Akcija prasidėjo taikiai, tačiau policija vėliau panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, protestuotojams pradėjus svaidyti akmenis ir kitokius daiktus, pranešė įvykį stebėjęs naujienų agentūros AFP fotografas.
Trys pareigūnai buvo sužeisti, naujienų agentūrą „Belga“ informavo policija.
Keli iš susirėmime dalyvavusių demonstrantų dėvėjo gobtuvus ir nešė flamandų nacionalistų vėliavas. Kiti buvo prisisegę geltonas žvaigždes, kokias nacių okupacijos laikais privalėjo nešioti žydai.
Protestuotojai degino medinius sandėliavimo padėklus. Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė medžiagos, kurioje matyti, kaip riaušininkai išrautais gatvių ženklais daužo policijos furgonus.
Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo pirmadienį pasmerkė „visiškai nepriimtiną“ smurto protrūkį per Briuselyje vykusią protesto akciją prieš griežtesnes kovos su COVID-19 priemones, į kurią susirinko 35 tūkst. žmonių.
Šeštadienį trys policininkai buvo sužeisti, kai demonstrantai, susirinkę protestuoti prieš griežtesnius apribojimus neskiepytiems asmenims, svaidė į pareigūnus akmenis ir degino padangas miesto centre.
Neramumai Nyderlanduose
Sekmadienį keliuose Nyderlandų miestuose taip pat kilo protestai. Tai buvo jau trečioji naktis, kai tęsėsi neramumai dėl vyriausybės paskelbtų kovos su koronavirusu priemonių.
Policija pranešė, kad demonstrantai sprogdino pirotechnikos įtaisus ir niokojo turtą šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose, taip pat rytinėje Enschedėje ir pietuose esančiame Tilburge.
„Riaušių policija yra centre, kad atkurtų tvarką“, – AFP sakė Groningeno policijos atstovė.
Netoli sienos su Vokietija esančioje Enschedėje valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį ir liepė gyventojams neišeiti į gatves, pranešė policija socialiniame tinkle „Twitter“.
Netoliese esančiame Leuvardeno mieste buvo neilgam sutrikdytos futbolo rungtynės, kai sirgaliai, kuriems draudžiama dalyvauti varžybose dėl COVID-19 prevencijos priemonių, į aikštę metė fejerverkus, pranešė olandų žiniasklaida.
Vėlai penktadienį neramumai kilo ir Roterdame, o praėjusią naktį – Hagoje.
Iki šiol visoje šalyje sulaikyta daugiau kaip 100 žmonių, o per demonstracijas sužeisti mažiausiai 12 asmenų.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Anot premjero, nuo penktadienio keliuose šalies miestuose kilusios riaušės buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“, sakė jis.
Austrijoje vėl įsigalioja griežtas karantinas, Europai grumiantis su nauja COVID-19 banga
Artėjant Kalėdoms Austrija pirmadienį uždarė parduotuves, restoranus ir šventines muges, vėl grąžindama karantiną ir bene drastiškiausius COVID-19 suvaržymus Vakarų Europoje per daugelį mėnesių.
Šis sprendimas išprovokavo pasipiktinimo bangą. Protestuoti į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, o kai kurie jų kaltino vyriausybę, jog ši padarė nepakankamai, kad užkirstų kelią naujai koronaviruso bangai, smogusiai Europai.
Nuo pirmadienio 8,9 mln. Austrijos gyventojų galės išeiti iš namų tik nuvykti į darbą, nusipirkti būtiniausių produktų arba pasimankštinti.
Ši Alpių šalis nuo vasario 1-osios taip pat įves privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19. Europoje toks reikalavimas kol kas įvestas tik Vatikane.
Praėjus beveik dvejiems metams nuo tada, kai pirmą kartą buvo aptiktas šis užkratas, kai kurios Europos šalys, kovodamos su nauja pandemijos banga, grąžino tam tikrus suvaržymus. Paprastai įvedamas draudimas nepasiskiepijusiems asmenims patekti į tam tikras vietas, pavyzdžiui, restoranus ir barus.
Austrija tapo antrąja po Latvijos Europos Sąjungos nare, įsivedusia visuotinį karantiną per naujausią pandemijos bangą.
Sulaužyti pažadai
Šiuo sprendimu buvo paminti ankstesni pažadai, kad griežti COVID-19 suvaržymai liks praeityje.
Vasarą tuometinis kancleris Sebastianas Kurzas paskelbė, kad pandemija „baigėsi“.
Tačiau sulėtėję skiepijimo tempai, rekordinis sergamumas COVID-19 ir sparčiai augantis mirčių skaičius privertė vyriausybę atsisakyti tokių drąsių pareiškimų.
Spalį kanclerio postą užėmęs Alexander'as Schallenbergas kritikavo „gėdingai mažą“ vakcinacijos rodiklį – 66 proc., kai, pavyzdžiui, Prancūzijoje jis siekia 75 procentus. Jis uždraudė nepasiskiepijusiems asmenims lankytis viešose erdvėse.
Tačiau sergamumas nesiliovė augęs, todėl kancleris 20 dienų įvedė visuotinį karantiną. Po 10 dienų bus sprendžiama, ar jį pratęsti.
Mokyklos neuždaromos, tačiau tėvų prašoma esant galimybei palikti vaikus namuose. Taip pat rekomenduojama dirbti iš namų.
Politologas Thomas Hoferis kaltino A. Scahllenbergą, jog per ilgai buvo palaikoma „fikcija“, esą pandemija sėkmingai suvaldyta.
„Vyriausybė nežiūrėjo rimtai į įspėjamuosius ženklus apie naują bangą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Neramumai Prancūzijos valdoje
Sekmadienį, po savaitę trukusių neramumų dėl pandemijos valdymo priemonių, į Gvadelupą buvo pasiųsti kariai, o prancūzų ministras pirmininkas Jeanas Castexas Paryžiuje ruošėsi susitikti su šios Karibų jūros salos pareigūnais.
Sekmadienį keliai buvo blokuojami, o komendanto valandos nepaisę protestuotojai ankstesnę naktį plėšė ir padeginėjo parduotuves bei vaistines. Tuomet policija sulaikė 38 asmenis, o du saugumo pajėgų nariai buvo sužeisti.
Nuo sutemų iki aušros galiojanti komendanto valanda turėtų trukti iki antradienio.
Gvadelupos prefektūra pranešė, kad protestuotojai šaudė į saugumo pajėgas ir ugniagesius.
Kai kuriose Prancūzijos užjūrio teritorijose vakcinacijos nuo COVID-19 lygis yra žemesnis nei žemyninėje dalyje, tačiau vyriausybė sekmadienį įspėjo, kad net ir ten yra nerimą keliančių požymių, augant užsikrėtimo atvejų skaičiui.
„Penktoji banga prasideda žaibišku greičiu“, – žiniasklaidai pareiškė prancūzų vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis.
Europa grumiasi su naujausia koronaviruso banga, o kai kurios šalys sugriežtino apribojimus, nepaisant aukšto vakcinacijos lygio, ypač vakarinėje žemyno dalyje.
Kai kuriuose Vokietijos miestuose prasideda Kalėdų mugės, kitur atšauktos
Likus maždaug mėnesiui iki švenčių, pirmadienį Vokietijoje turėtų atsidaryti tradiciniai kalėdiniai turgūs. Tačiau kai kurie organizatoriai nusprendė dėl pandemijos juos atšaukti. Niurnbergo, Drezdeno ir Miuncheno kalėdinės mugės yra tarp tų, kurios pirmadienį neatidaromos.
Nepaisant didėjančios įtampos dėl sparčiai didėjančio infekcijų skaičiaus, didelės Kalėdų mugės Berlyne, Frankfurte, Karlsrūhėje, Hamburge, Brėmene, Hanoveryje, Kylyje, Liubeke ir prie Kelno katedros turėtų būti atidarytos, kaip planuota.
Priklausomai nuo to, kurioje žemėje jos veiks ir kaip įrengti turgūs, bus taikomos skirtingos taisyklės – nuo 3G (lankytojai turi būti paskiepyti, pasveikę arba pasidarę testus) iki 2G (leidžiami tik paskiepyti arba pasveikę lankytojai).
Didelės Kalėdų mugės jau veikia tokiuose miestuose kaip Esenas, Duisburgas, Dortmundas, Diuseldorfas ir Freiburgas.
