Mečys Laurinkus. Jei neapibrėžtumas Rytų ir Vakarų santykiuose virstų karinėmis fronto linijomis, iš Lietuvos liktų tik pelenai

Auga įtampa tarp JAV ir Rusijos, tačiau staigaus, drastiško posūkio, galinčio lemti plataus masto karinį susidūrimą, šiame keistame kare neįvyksta. Ir netgi pakvipus paraku skubiai imamasi politinių diplomatinių priemonių, kad būtų išvengta visoms pusėms nepageidaujamų pasekmių.

V. Putinas ir J. Bidenas.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Putinas ir J. Bidenas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2021-12-05 18:05, atnaujinta 2021-12-06 05:55

Toks gesinimo pavyzdys – netikėtas CŽV vadovo vizitas į Maskvą. Iki šiol neaiškūs aukšto rango ir didelius įgaliojimus turinčio pareigūno šio vizito tikrieji tikslai, bet nesunku spėti, jog tai buvo susiję su JAV „Global Thunder“ štabo mokymais ir galima Rusijos reakcija. Maskva teigia, jog mokymuose buvo modeliuojamas galimas branduolinis Rusijos bombardavimas, ir jokio modeliuotojų paneigimo neužtikau.

Savaime suprantama, Kremliaus negali džiuginti JAV strateginio bombonešio B-52H skraidymas arti Rusijos sienos, kaip, antra vertus, kelia nerimą Rusijos karinė santalka prie Ukrainos sienos. Savo ruožtu Maskva tvirtina, jog prie Ukrainos separatistinių rajonų jau yra pusė dabartinės Ukrainos kariuomenės. Kijevas šio teiginio nekomentavo, bet demonstruoja reklaminį filmą apie visiškai pasiruošusią nuo Rusijos agresijos gintis valstybę, kuriame vis tiek keistokai atrodo rusiškos priešraketinės gynybos sistemos.

Žodžiu, CŽV vadovui su Rusijos pareigūnais buvo ką svarstyti. Ir ne tik. Per tokius susitikimus duodami ir patikinimai dėl raudonųjų linijų – kad jos nebus peržengtos.

Kai kurie apžvalgininkai aiškina, kad CŽV vadovas atvyko įspėti Rusijos. Galbūt, tačiau konkretaus įspėjimo teksto neteko matyti. Įspėjimai dažniausiai siunčiami pareiškimais, dalyvaujant žiniasklaidai, o raminimai – pusiau slaptais vizitais. Taip pat neatmestina, kad ruošiamasi dar vienam, ir gana greitam, J.Bideno ir V.Putino susitikimui.

Šia proga galima prisiminti kiek ankstesnį rimtą krizę galėjusį sukelti atsitikimą, kai Turkija numušė Rusijos naikintuvą. Akimirksniu buvo sukeltos politinės diplomatinės pajėgos, kad būtų sustabdyti apsikeitimai numušimais ir išvengta realaus NATO ir Rusijos karinio susidūrimo. Pasekmes, žinoma, dar ne galutines, matome – Rusijos ir Turkijos prezidentai pradėjo glėbesčiuotis ir kartu ręsti energetinius projektus.

Turkija net nusipirko moderniausią Rusijos priešraketinės gynybos sistemą.

JAV dėl to nervinasi, bet dėl šventos ramybės, kad aikštingam Turkijos vadovui nešautų į galvą dar kokia nors „kairioji“ mintis, apsiriboja paniurnėjimu.

Pastangų politinėmis diplomatinėmis priemonėmis įveikti ant karšto karo slenksčio užlipusias krizes istorijoje, tarp jų ir Šaltojo karo metu, – nemažai. Apibendrinimas peršasi savaime – pasaulis nenori trečiojo pasaulinio karo ir vos prie šios pavojingos linijos priartėjus bus daroma viskas, kad jis nekiltų. Šaltojo karo metu neįvyko ir lemtingas Rusijos ir NATO susidūrimas.

Dabar vis dažniau girdėti balsų apie grįžtantį Šaltąjį karą, nors jau nebėra dviejų sistemų, dviejų ideologijų kovos. Yra tik Rusijos pastangos susigrąžinti, nepaisant tarptautinės teisės, prarastą svorį pasaulinės tvarkos sistemoje. Maskva savo ruožtu atsikerta, kad ir kitos valstybės taip elgiasi, pavyzdžiui, bombarduodamos Libiją arba veikdamos Kosove. V.Putinas ėmė asmeniškai kuruoti šalies karinį pramoninį kompleksą, inovacijas socialinių problemų sprendimo sąskaita. Todėl nenuostabu, jog Vakarų žiniasklaidoje užsitarnavo vos ne „kosminio blogio“ titulą.

Šiuo požiūriu įdomus žinomos ispanų politikės A.Palacios straipsnis „Tai, ką mano Putinas“ dienraštyje „El Mundo“. Jos aiškinimu, įprastai apie valstybių užsienio politiką sužinome iš šalies vadovo (prezidento) ar premjero, bet Rusija yra išimtis: „Abiejose Atlanto pusėse bet kuris Kremliaus judesys siejamas su Putino asmeniu.... putinologija užgožia bet kurią diskusiją, mus domina tik „ko nori, ko ieško Rusijos Federacijos prezidentas? Ką mano Vladimiras Vladimirovičius Putinas?“

Mano požiūriu, tai net panašu į iki šiol neištyrinėtą politinį nervinį virusą. Tačiau ateis metas, kai V.Putinas pasitrauks iš politikos. Ar Rusijos siekiai pasikeis? Įtampa išnyks? Mano įsitikinimu, priešprieša didesniu ar mažesniu mastu tarp Rytų ir Vakarų banguos dar daug metų.

Mano kartos akyse iškilo Kinija. Toli nuo draugiškų santykių Indija ir Pakistanas. O Vidurinių Rytų priešpriešų kamuolys? Didinant nerimą dėl trečiojo pasaulinio karo dalyvauja daug valstybių. Ir nerimas tokio laipsnio, kad net girdėti Šaltojo karo nostalgija.

Gana įdomus daug metų gyvenusio ir dirbusio JAV ir jų poziciją dažnai ginančio diskusijų laidose Rusijos politologo N.Zlobino samprotavimas apie Šaltąjį karą: „Jis iš tikrųjų buvo geras, stabilus, pats ilgiausias Europos taikos istorijoje periodas. Kaip tik jam pasibaigus Europa vėl nugrimzdo į karinius konfliktus.

Tai nenormalu. Visada pasaulio valstybių santykių sistemoje buvo didelis neapibrėžtumo procentas. Prie jo dabar grįžtame.“

Norisi tikėti, kad neapibrėžtumas nevirs karinėmis fronto linijomis, nes jei taip atsitiktų, iš Lietuvos liktų tik pelenai. Pagaliau tokiai pesimistinei įvykių eigai nėra ir nenuginčijamo pagrindo. Pasaulinio gaisro nebus. Bet bus lokaliniai karai ir tai, ką vadiname hibridiniais karais, – kautynės informaciniame lauke, ekonominės sankcijos, organizuoti migracijos srautai, žalieji žmogeliukai ir aiškinimas, jog tai referendumas, kariuomenių bangavimai prie nedraugiškų sienų ir velniai žino dar kas.

Nieko paguodžiančio, bet vis geriau negu po branduolinio sprogimo išlakstančios kūno dalys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.