Ginčus dėl šio renginio paaštrino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, padariusi prorusišką pareiškimą. Interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ ji teigė: „Galima kalbėti ką nori, tačiau Ukraina priklauso Rusijos įtakos sferai. Bandant pažeisti šią įtakos sferą sukuriama įtampa, baimės ir prieinama prie situacijos, kokios dabar esame liudininkai“.
Toks M.Le Pen pareiškimas, prisimenant faktą, jog jos partija savo veiklai gavo paskolą iš Rusijos bei ankstesnius pasakymus, kad Krymas priklauso Rusijai, o ne Ukrainai sukėlė pasipiktinimą.
Renginio organizatorės, Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) atstovas, europarlamentaras Ryszardas Czarneckis teigė: „Šiuo klausimu mes turime skirtingą nuomonę“. Panašiai kalbėjo ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, priminęs, jog suvažiavusias partijas vienija panašus požiūris į ES, tačiau į kitus dalykus jų požiūriai gali skirtis.
TTP palaikanti žiniasklaida gyrė renginį. Tinklapio „wpolityce“ redaktorius Jacekas Karnowskis parašė, jog prieš „imperinius Vokietijos planus federalizuoti ES“ reikia vienytis „su visais, kas nori kovoti“.
TTP seimūnė Joana Lichocka televizijoje pareiškė: „Jaroslawas Kaczynskis tampa europiečių viltimi, tampa laisvos Europos lyderiu“.
„Geopolitinės kvailystės sąskrydis Varšuvoje“ – taip renginį savo ruožtu pavadino „Rzeczpospolita“. Laikraščio teigimu, siekdama atkeršyti Europos Komisijai (EK), kritikuojančiai Varšuvą dėl teisėsaugos sistemos griovimo, valdantieji surengė konferenciją, kurioje EK buvo įvardinta pagrindiniu priešu.
TTP tačiau į konferenciją esą sukvietė partijas nevykėles, kurios, išskyrus Vengrijos atstovus, artimiausiu metu neturi šansų savo šalyse laimėti rinkimų. Taip konferencija paliudijo ne TTP svarbą Europoje, bet jos menkumą.
Dienraštis priminė, jog konferencija buvo surengta tuo metu, kai Rusija telkia savo kariuomenę prie Ukrainos sienos. Tai tuo pačiu gresia ir geopolitiniam Lenkijos saugumui, tačiau konferencijoje buvo kalbama apie EK, o ne Kremliaus grėsmę.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ priminė, jog Kremliui lankstosi ne tik M.Le Pen, bet ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijarto neseniai gavo apdovanojimą iš Vladimiro Putino už Rusijos ir Vengrijos draugystės puoselėjimą.
Dvi dienas prieš Varšuvos konferenciją P.Szijartas viešėjo Minske, kur su Baltarusijos diplomatijos vadu Vladimiru Makejumi kalbėjo ne apie pasienyje mirštančius migrantus, o apie Vengrijos ir Baltarusijos draugystę.
Dienraščio teigimu, konferencija Varšuvoje labiausiai pradžiugino Rusijos lyderį, nes šis senai vadovaujasi posakiu „skaldyk ir valdyk“.
Lenkijos opozicijos lyderis, ekspremjeras Donaldas Tuskas konferencijos Varšuvoje dalyvius pavadino „Putinui naudingais idiotais“.
Europarlamento liberalų frakcijos vadovas, Belgijos ekspremjeras Guy Verhofstadtas apie renginį Varšuvoje parašė: „Tiktai Putinas, o Europos nulis. TTP Lenkiją artina prie tautinio košmaro, viskas vardan aklų partinių ambicijų“.
Didžiausio Lenkijos politinio tinklapio „Onet“ redaktorius Bartoszas Wenglarczykas teigė, kad Varšuvos konferencija paliudijo, jog ES yra būtinas ne didesnis šalių atlaisvinimas, bet didesnis federalizmas.
Kitaip ES esą bus neatspari ne tik Kremliaus intrigoms, bet ir nepajėgs konkuruoti globalioje ekonomikoje su Kinija ir JAV. Redaktorius priminė, kad ES šalys ginkluotei skiria daugiau lėšų nei Rusija, tačiau jų karinė galia yra mažesnė.
Mat ES šalys nekoordinuoja nei pirkimų, nei vadovavimo, todėl turi net septyniolikos rūšių tankus, nors, pavyzdžiui, Rusija akcentuoja vienos rūšies. Dėl to, kad ES narės nevykdo suderintos politikos, bendrija smarkiai pralaimi konkurencinę kovą JAV ir Kinijai technologijų bei kitose srityse, nors pagal išleidžiamus pinigus atsilieka nedaug.
„Onet“ redaktoriaus teigimu, jei ES netaps federacine, ji sužlugs, nes darysis vis silpnesnė ir vis labiau pažeidžiama. V.Putinas esą plojo Varšuvos konferencijai, nes jis svajoja apie silpną ES, kuriai būtų lengviau daryti įtaką.
