Vyras pasiūlė viešai neatskleistą informaciją apie vos kelias savaites anksčiau Baltarusijos sostinėje Minske įvykusį „Ryanair“ skrydžio iš Atėnų į Vilnių priverstinį nusileidimą.
Tarp lėktuvo keleivių buvo žymus Baltarusijos prezidento Aleksandro G. Lukašenkos priešininkas – disidentas žurnalistas Romanas Protasevičius, kuris buvo suimtas kartu su savo mergina ruse Sofija Sapega, kai lėktuvas nusileido Minske.
Anonimiškumo prašę Europos saugumo pareigūnai tikino, kad lenkų sutiktas vyras Minsko oro uoste dirbo skrydžių vadovu. Po pasitraukimo jis pateikė išsamius įrodymus, kad „Ryanair“ skrydis buvo nukreiptas pasitelkus netikru grasinimu dėl bombos ir tai dalis operacijos, kuria buvo siekiama sučiupti R.Protasevičių. Tokią operaciją suorganizavo Baltarusijos žvalgybos tarnybos, nurodė pareigūnai.
Lenkijos Nacionalinio saugumo departamento direktorius Stanislawas Zarynas atsisakė komentuoti klausimus apie galimai sieną kirtusį informatorių, tačiau teigė, kad Lenkijos pareigūnams, tyriusiems, jo teigimu, „Ryanair“ „užgrobimą“, pavyko „gauti tiesioginio veiksmų liudininko parodymus iš valdymo bokšto Minske.“
Jis pridūrė, kad, anot liudininko, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo agentūros pareigūnas iš KGB tuo metu buvo valdymo bokšte ir „lemiamu momentu perėmė skrydžių vadovo kontrolę“. Viso incidento metu baltarusių karininkas „palaikė nuolatinį telefono ryšį su žmogumi, kuriam pranešė apie tai, kas šiuo metu vyksta su lėktuvu“, nurodė S.Zarynas.
Liudininko pasakojimas iš esmės nepakeičia to, kas visą laiką buvo įtariama, tačiau dėl tiesiogiai dalyvavusio liudininko, Lenkijos prokurorai sulauks tvirtos pagalbos kuriant teisinę bylą prieš Baltarusijos pareigūnus.
Saugumo pareigūnai oro eismo dispečerį vadino Olegu Galegovu. Vyras buvo etninis gruzinas, vedęs baltarusę. „Ryanair“ incidento metu Minsko valdymo bokšte budėjęs O.Galegovas lėktuvo pilotui pranešė, kad lėktuve yra bomba ir kad jis „saugumo sumetimais“ turėtų sustabdyti kelionę į Vilnių ir nusileisti Minske.
„Jūsų žiniai, turime informaciją iš specialiųjų tarnybų, kad lėktuve yra bomba ir ji gali būti suaktyvinta virš Vilniaus“, – kalbėjo skrydžių vadovas pagal gegužę baltarusio paskelbtą bendravimo su „Ryanair“ lėktuvu stenogramą. Kaip teigia O.Galegovas, lietuvis pilotas buvo nusiteikęs skeptiškai.
Pranešus, kad oro uosto apsaugos darbuotojai gavo elektroninį laišką apie bombą, pilotas paklausė, kuriam oro uostui buvo išsiųstas įspėjimas. Po 20 minučių ginčo pilotui buvo pasakyta, kad „kodas raudonas“, ir jis nenoriai sutiko nukreipti į Minską.
Aliaksandras Lukašenka asmeniškai įsakė naikintuvui palydėti lėktuvą. Pasak jo spaudos tarnybos, A.Lukašenka davė įsakymą „privertsi lėktuvą apsisukti ir nusileisti“.
Vėlesnis skrydžių vadovo pasitraukimas, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, padėjo Lenkijos prokurorams, atliekantiems įvykio tyrimą. Dramos centre esantis lėktuvas „Boeing 737“ buvo registruotas Lenkijoje ir jį eksploatavo dukterinė Airijos oro vežėjo „Ryanair“ įmonė.
Nepriklausoma naujienų agentūra „Nasha Niva“, kurios svetainę užblokavo Baltarusijos valdžia, liepą savo „Telegram“ kanale pranešė, kad O.Galegovas birželį išvyko atostogų ir nuo to laiko jo niekas nepastebėjo. Pranešime cituojamas dispečerio kolega, sakęs, kad jis atostogavo savo gimtojoje šalyje Gruzijoje.
Baltarusijoje oro eismo kontrolę vykdančios valstybinės bendrovės „Belaeronavigatsija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ivanas Gerlovskis portalui sakė, kad personalo skyrius paskambino O.Galegovo uošvei Minske, tačiau paieškos buvo bevaisės.
Baltarusijos saugumo agentūra, kaip ir tuomet, kai šalis priklausė Sovietų Sąjungai, rugpjūtį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Gruzijos, kitos buvusios sovietinės respublikos, saugumo tarnyba – tai tikriausiai keltų grėsmę O.Galegovui, jei jis būtų buvęs Gruzijoje. Tačiau tuo metu jis jau buvo atvykęs į Lenkiją.
Po savo dingimo skrydžių vadovas ištrynė visas savo socialinių tinklų paskyras.
Planuodamas pabėgimą, gruzinas iš pradžių susisiekė su JAV ambasada Varšuvoje, bet amerikiečiai davė jam Lenkijos valdžios kontaktus, nurodo Europos saugumo pareigūnai. JAV ambasada Varšuvoje atsisakė komentuoti tokią informaciją.
Priverstinis keleivinio lėktuvo, kuriuo skrido 170 žmonių, nusileidimas sukėlė pasipiktinimą visoje Europoje ir paskatino Europos Sąjungą sugriežtinti sankcijas, kurias Baltarusijai jau taikė po 2020 metų prezidento rinkimų, kurių nugalėtojų pasiskelbė A.Lukašenka.
Kai gegužę Europos užsienio reikalų ministrai susitiko aptarti naujų priemonių, skirtų Baltarusijai nubausti, A.Lukašenka atsakė grasinimu mobilizuoti migrantus kaip atsakomąjį ginklą.
Netrukus po to, kai birželį Europos blokas įvedė naujas sankcijas, migrantų iš Baltarusijos į Lenkiją ir Lietuvą, tiek Europos Sąjungos, tiek NATO nares, srautas staiga tapo potvyniu, Baltarusijai sušvelninus vizų reikalavimus.
Kad „Ryanair“ bombos grasinimas buvo apgaulė, niekada nekilo jokių abejonių: „Hamas“ vardu atsiųstas el. laiškas, įspėjantis apie bombą ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodytas kaip tikros rizikos saugumui įrodymas, buvo išsiųstas tik tada, kai buvo nutupdytas lėktuvas. Kovojusi palestiniečių grupuotė „Hamas“ taip pat neigė siuntusi bet kokią žinią.
Įtarimus, kad Baltarusijos saugumo tarnybos suorganizavo apgaulę, sustiprino ir anksčiau neskelbtos atskiro Lietuvos policijos ir Generalinės prokuratūros tyrimo išvados. Jų paklausimai parodė, kad keleivis, tip pat išlipęs po lėktuvo nusileidimo Minske, buvo baltarusis, kuris, kaip manoma, buvo užverbuotas šalies karinės žvalgybos tarnybos.
Tas vyras, Lietuvos tyrėjų įvardytas kaip Siargei Kulakou, į Vilnių atvyko dieną prieš R.Protasevičiaus atostogas Atėnuose. Baltarusis vėliau kartu su opozicionieriumi skrido tiek į priekį, tiek ir atgal.
Netikėtai lėktuvui nusileidus Minske, Baltarusijos saugumo agentai sugriebė R.Protasevičių ir S.Sapegą. Nuo tada jiedu buvo matomi tik per spaudos konferenciją, kurią birželio mėnesį surengė Baltarusijos valdžia, ir vyriausybės išleistuose vaizdo įrašuose, kuriuose jie prisipažino, matyt, per prievartą, surengę „masinius neramumus“.
Opozicinė Rusijos naujienų agentūra „Dozhd“ sekmadienį pranešė, kad Baltarusija pateikė oficialų baudžiamąjį kaltinimą S.Sapegai. Rusei gali grėsti mažiausiai šešeri metai kalėjimo. R.Protasevičiaus buvimo vieta ir likimas nežinomas.
Parengta pagal „New York Times“ inf.
