Nuo šio referendumo priklausys, kokiu keliu pasuks viena didžiausių Prancūzijos valdų, kurios nikelio telkiniuose susikaupę apie 10 proc. žinomų pasaulinių šio metalo atsargų. Nikelis naudojamas nerūdijančiam plienui, akumuliatoriams ir mobiliesiems telefonams gaminti, tad Naujoji Kaledonija yra Vakarų šalių ir Kinijos varžymosi dėl geopolitinės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione vienas iš židinių.
Piliečių aktyvumas buvo reikšmingai mažesnis nei per du ankstesnius balsavimus: iki 17 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku balsavo tik 41,6 proc. registruotų rinkėjų, nurodė Aukštoji komisija. Per pernykštį plebiscitą balsuotojų aktyvumas buvo 79,63 procento.
Kepinant didelei kaitrai prie vienos iš balsavimo apylinkių sostinėje Numėjoje laukė trumpa eilė.
„Šis referendumas ne itin prasmingas, nes pusė gyventojų nusprendė nebalsuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė knygyno pardavėja, vardu Cathy.
„Aš atėjau iš pilietiškumo. Man rūpi visuomenė, kurią po to kursime“, – pridūrė ji.
Apie 185 tūkst. rinkėjų turinti teritorija už apytikriai 2 000 km į rytus nuo Australijos įgijo teisę surengti tris balsavimus dėl nepriklausomybės pagal 1998 metų sutartį, turėjusią sumažinti įtampą šiose salose.
Naujosios Kaledonijos gyventojai per 2018 metų plebiscitą nepritarė atsiskyrimui nuo Prancūzijos. Tokio paties rezultato buvo sulaukta ir per pernykštį balsavimą. Dabar jiems buvo paskutinį kartą užduotas klausimas: „Ar norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“
Ekspertai įtaria, kad nepriklausoma Naujoji Kaledonija būtų palankesnė bendradarbiavimui su Kinija. Be to, dėl Australijos sprendimo nutraukti sutartį su Prancūzija dėl povandeninių laivų pirkimo pablogino Kanberos ir Paryžiaus santykius, o tokia padėtis yra palanki Pekino užmojams didinti įtaką regione.
„Jeigu nebeliks Prancūzijos saugiklio, susidėlios visi elementai Kinijai visam laikui įsitvirtinti Naujojoje Kaledonijoje“, – sakė tarptautinių santykių analitikas Bastienas Vandendyckas (Bastianas Vandendeikas).
Kitos regiono šalys, įskaitant Fidžį, Vanuatu, Saliamono Salas ir Papua Naująją Gvinėją, jau yra tapusios „Kinijos palydovėmis“, AFP sakė ekspertas.
„Viskas, ko Kinijai dabar tereikia siekiant užbaigti savo „perlų vėrinį“ prie Australijos slenksčio, yra Naujoji Kaledonika“, – pabrėžė B. Vandendyckas.
Kinija jau dabar yra Naujosios Kaledonijos metalų eksporto didžiausia pirkėja.
„Netvarka“
Nepriklausomybės aktyvistai balsavimą boikotuoja. Jie sako norėję, kad plebiscitas būtų atidėtas iki ateinančių metų rugsėjo, nes esant dideliam sergamumui koronavirusine infekcija „sąžininga kampanija“ neįmanoma.
„Nenoriu eiti balsuoti, nes nesutinku su šiuo galutiniu balsavimu“, – sakė Numėjoje gyvenantis Jeanas-Pierre'as Wadra (Žanas Pjeras Vadra).
Pirmoji COVID-19 pandemijos banga 270 tūkst. gyventojų turinčios Naujosios Kaledonijos beveik nepaveikė, bet išplitus koronaviruso delta variantui ši liga teritorijoje pareikalavo beveik 300 žmonių gyvybių.
Nepriklausomybės šalininkų judėjimas grasino nepripažinti trečiojo referendumo rezultatų ir žadėjo kreiptis į Jungtines Tautas, kad balsavimas būtų anuliuotas.
Ruošdamasi plebiscitui valdžia mobilizavo 2 000 policininkų ir karių, bet balsavimas iki šiol vyko be incidentų, nurodė Aukštoji komisija. Visgi policijai teko reaguoti į mėginimą blokuoti kelius vienoje iš atokesnių salų.
Kad ir kaip pakryptų balsavimas, kontroversija tikriausiai tęsis. „Naujojoje Kaledonijoje bus netvarka“, – sakė J.-P. Wadra.
Už užjūrio valdas atsakingas Prancūzijos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad boikotas referendumo teisėtumo nepaveiks.
Dėl savo valdų, tokių kaip Naujoji Kaledonija, Prancūzija save laiko svarbia veikėja Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Prezidentas Emmanuelis Macronas reikalavo, kad Prancūzijos valstybė per referendumą išliktų nešališka, bet užtikrintų, jog plebiscitas vyktų sąžiningai ir sklandžiai.
„Karo paskelbimas“
Tuo metu už ryšių su Prancūzija išlaikymą pasisakanti stovykla ragino savo šalininkus aktyviai balsuoti, baimindamasi, kad nepriklausomybės šalininkų boikotas gali paskatinti žmones likti namuose, nes pergalė gali atrodyti neabejotina.
Birželį įvairios partijos susitarė su Prancūzijos vyriausybe, kad referendumas, kad ir kokie būtų jo rezultatai, turėtų vesti į „stabilumo ir suartėjimo laikotarpį“. 2023 metų birželį planuojama surengti naują referendumą, per kurį būtų sprendžiama, kokį „nacionalinį projektą“ norėtų plėtoti Naujosios Kaledonijos žmonės.
Tačiau viltis, kad procesas vyks sklandžiai, aptemdė nepriklausomybės idėją palaikančio pagrindinio čiabuvių judėjimo FLNKS pareiškimas, jog vyriausybės užmojis žūtbūt surengti referendumą prilygsta „karo paskelbimui“.
Apžvalgininkai nuogąstauja, kad ši įtampa gali vėl prasiveržti smurtu, panašiu į krėtusį Naująją Kaledoniją 9-ajame dešimtmetyje, kai vyko susirėmimai tarp nepriklausomybę palaikančių kanakų ir europiečių, pasisakančių už sąjungą su Prancūzija.
2018 ir 2020 metų referendumus nedidele balsų persvara laimėjo proprancūziška stovykla.
