ES šalys, nepaisant milijardinių nuostolių savo įmonėms, 2014-aisiais įvedė prekybos ir investicijų ribojimus ir pastarąjį kartą liepą pratęsė iki kitų metų sausio 31 dienos. Dabar jie dar kartą pratęsti ir galios iki 2022-ųjų liepos pabaigos.
Konflikte Rytų Ukrainoje vyriausybiniai daliniai nuo 2014 metų kaunasi su Rusijos remiamais separatistais. Šiuo metu čia galioja paliaubos, tačiau jos vis labiau pažeidinėjamos. ES susirūpinimą kelia ir rusų dalinių judėjimas Ukrainos kryptimi.
Rusija ekonominių sankcijų atšaukimo gali tikėtis tik tada, kai bus visiškai įgyvendinti vadinamojo Minsko taikos plano susitarimai. Susiedamos sankcijas su planu, ES šalys nori paraginti prezidentą Vladimirą Putiną labiau išnaudoti savo įtaką prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kad konfliktas būtų sureguliuotas.
Diplomatų duomenimis, ekspertai spėja, kad sankcijos Rusijai jau kainavo milijardines sumas. Tačiau dėl jų kenčia ir Europos ekonomika. Baudžiamosios priemonės apsunkina daugelio ES įmonių prekybą su Rusija. Maskva savo ruožtu įvedė vakarietiškos žemės ūkio produkcijos, pavyzdžiui, vaisių ir mėsos importo draudimą.
Sankcijos įvestos po 298 žmones skraidinusio Malaizijos keleivinio lėktuvo sudužimo Rytų Ukrainoje 2014 metų liepą. Tyrimas parodė, kad orlaivį numušė prorusiški separatistai.
JT vertinimu, konfliktas Rytų Ukrainoje iki šiol pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
