Pavyzdžiui, šalis padeda vesti derybas tarp senų priešų Saudo Arabijos ir Irano.
Po pandemijos šoko ir ketverių buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo valdymo metų, atnešusių nemažai sąmyšio, kai kurios Artimųjų Rytų šalys ėmė rodyti ženklus, kad tokio masto konfliktai nebegali tęstis ilgai.
Visgi, metams einant į pabaigą iškilo nauja geopolitinė dilema. Nepaisant regiono pastangų nesivelti į didžiųjų valstybių ginčus, Artimieji Rytai tampa nauju JAV ir Kinijos politinės bei ekonominės kovos lauku.
Gausu pasisakymų, kurie leidžia suprasti, kad situacija kelia nerimą regiono lyderiams. Anksčiau šį mėnesį aukšto rango Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pareigūnas neslėpė dėl įtampos tarp JAV ir Kinijos atsiradusio bejėgiškumo.
„Mes nerimaujame dėl plonos linijos, kuri skiria aršią konkurenciją nuo naujo Šaltojo karo, – prąėjusią savaitę Arabų Įlankos valstybių institute Vašingtone pripažino JAE valdžios diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas. – Manau, kad mes, kaip maža šalis, pajusime neigiamas pasekmes, tačiau neturėsime galios niekaip pagerinti situacijos.“
A.Gargashas patvirtino, kad JAE – svarbus JAV partneris regione – uždarė vieną Kinijai priklausantį objektą dėl JAV kaltinimų, neva ši vieta buvo naudojama kaip karinė bazė. Jo teigimu, Abu Dabis tiesiog vykdė tai, ko norėjo amerikiečių žvalgyba, nors ir nepritarė kaltinimams. Objektas buvo uždarytas dėl to, kad šalis nenorėjo sugadinti santykių su svarbia strategine partnere.
Visgi JAV ne visada laimi įtakos kovas šioje šalyje. Kelios dienos po A.Gargasho pasisakymo, Abu Dabis žengė žingsnį, kuris neturėjo pamaloninti JAV. Buvo sustabdytas milijardų dolerių vertės amerikietiško lėktuvo pirkimo sandėris. Tai – pirmasis tokio tipo sandėris su arabiška šalimi. JAV sutiko imtis sandėrio, jei JAE atsisakys Kinijos „Huawei Technologies Co.“ paslaugų telekomunikacijų srityje. Vašingtonas tvirtino, kad šios technologijos kėlė grėsmę jų gynybos sistemai ir ypač lėktuvui, kurį JAV vadina savo „karūnos brangakmeniu“.
Abu Dabis tam nepritaria. Vienas Emyratų pareigūnas teigia, kad pasvėrus naudą ir kaštus, labiau apsimoka toliau naudoti „Huawei“, nei pirkti minėtąjį lėktuvą F-35s. Nors ir JAV bando nesuteikti tam didelės reikšmės ir tvirtina, kad sandėris dar nežlugo, Abu Dabis aiškiai rodo – JAV reikalavimams nebus visada paklūstama.
Šis įvykis yra reiškmingas visam regionui, kuriame Kinijos įtaka auga ir ilgalaikė Jungtinių Valstijų hegemonija galbūt jau eina į pabaigą.
Konkurencijos arena
Artimieji Rytai buvo krečiami geopolitinės įtampos ko gero jau nuo tada, kai Vakarų kolonijinės galybės daugiau nei prieš šimtmetį padalino regioną į įtakos zonas.
Visgi, regionas seniai nematė tokio smurto, kurį teko išgyventi šio amžiaus antrajame dešimtmetyje. Vienu metu kilo karai keturiose skirtingose valstybėse – Sirijoje, Jemene, Libijoje ir Irake, negana to, niekada nesibaigiantis Izraelio ir okupuotų Palestinos teritorijų konfliktas užliejo šias žemes krauju.
Šis laikotarpis sutapo su svarbiu geopolitiniu posūkiu – JAV pagrindinį dėmesį sutelkė nebe į Artimuosius Rytus, o į Kiniją. Vašingtono atsitraukimas paliko galios vakuumą ir beprecedentį chaosą.
Po to kilęs regioninės diplomatijos bangavimas – skubotas ir kartais atsitiktinis – taip pat buvo susijęs su numanomu JAV pasitraukimu iš regiono. Visą laiką Kinija, kažkada ideologiškai keikta tokių regiono galingųjų kaip Saudo Arabija, patyliukais dirbo šešėliuose.
Pekinas sukūrė ne vieną plataus masto ekonominę partnerystę, pavyzdžiui, su Saudo Arabija ir Iranu. Be to, buvo sustiprinta įtaka senoms prekybos partnerėms, kaip JAE.
Neretai kaltinama žmogaus teisių pažeidimais Kinija savo ruožtu pažadėjo tylėti matydama kažką panašaus Artimuosiuose Rytuose ir laikytis atokiau nuo konfliktų. Be to, Kinija jau pavertė regioną svarbiu jos grandiozinio Europą ir rytų Aziją jungiančio infrastruktūros projekto Juostos ir kelio iniciatyva (Belt and Road Initiative) dalyviu. Egipto Sueco kanalas yra projekto vienintelis jūrinis kelias. Galiausiai, Kinija regionui suteikė galimybę „apsidrausti“ Amerikos pasitraukimo atveju.
„Turime scenarijų, kur anksčiau vyravusi išorinė galia pamažu palieka regioną, tačiau yra svarbi prekybos partnerė Kinija, – teigė The Atlantic Council tyrėjas Jonathanas Fultonas. – Regionas yra konkurencinės kovos laukas.“
Analitikai teigia, kad jei pats Vašingtonas vers regioną rinktis tarp JAV ir Kinijos, atsakymas aiškus – JAV draugai regione nemėgsta kelti šios supervalstybės pykčio, ypač kol jos karinė įtaka Artimuosiuose Rytuose tebėra stipri. Visgi, regionas neišvengiamai norės priimti Kinijos siūlomas galimybes, net jei tai reikš JAV pyktį.
Pasak J.Fultono, regiono trauka link Kinijos yra lyg „gamtos dėsnis, ir taip tikriausiai bus visą ateinantį amžių“.
Nori apčiuopiamų pinigų
Pagrindinė JAV silpnybė prieš Kiniją Artimuosiuose Rytuose yra ta, kad Vašingtonas nepasiūlo alternatyvų pelningiems Pekino pasiūlymams.
JAV gali bandyti įkalbėti JAE atsisakyti sandėrio su „Huawei“, tačiau nieko nesiūlo vietoje to. 2020 m. prasidėjus Libano finansiniam šuoliui, JAV spaudė Beirutą nesikreipti į Pekiną dėl investicijų į nykstančiai Libano infrastruktūrai, o JAV ambasadorė Dorothy Shea per televiziją perspėjo apie Kinijos „skolos spąstų“ pavojų.
Buvusio ministro pirmininko Hassano Diabo vyriausybė pasidavė spaudimui, bet JAV iš esmės nepripažino jo vyriausybės, kurią, kaip manoma, rėmė „Hezbollah“. Vakarų bendradarbiavimas su šlubuojančia ekonomika buvo menkas.
„JAV spaudimas išaugo pastaruosius kelerius metus, ypač 2013 prasidėjus Juostos ir kelio iniciatyvai, – kalbėjo tyrimų centro Chatham House tyrėjas Tin Hinane El Kadi. – Visgi, tarptautinėje politikoje spaudimas įmanomas tik tada, kai turi realią galią ir gebi pasiūlyti gerą alternatyvą.“
„Jei JAV tikrai nori spausti šias šalis ir laimėti šį vadinamąjį naująjį šaltąjį karą, jos turi nesiremti vien kalbomis ir pradėti dirbti su tikrais projektais, kurie atneštų tikrų pinigų“, – pridūrė jis.
Pasak J.Fultono JAV taip pat negali pasigirti itin geru įvaizdžiu žmogaus teisių arba šnipinėjimo klausimais. Nors šalis kaltina Kinijos „Huawei“ šnipinėjimu, ne tokie seni skandalai, kaip, pavyzdžiui, „Facebook“, silpnina poziciją.
„Mes matėme, ką daro „Facebook“, matėme Edwardo Snowdeno skandalą... Po viso to jiems sunku laimėti pasitikėjimą, – kalbėjo J. Fultonas. – Jei mes tai darome dėl liberalizmo, o jie tai daro dėl diktatūros, tai nekeičia esmės.“
Vakarams neturint konkurencinio pranašumo prieš Kinijos bendradarbiavimo siūlomas galimybes situacija nelabai gali keistis. Kinija tik giliau leis šaknis regione ir galės nevaržomai plėstis.
Šalys, ilgus metus kentėję nuo alinančių konfliktų, pirmiausia rinksis tai, kas padės kelti jų ekonomiką. Įstrigusiam tarp konkuruojančių priešininkų apetitas konfliktams menksta.
„Nors JAV, šiuo metu turėdama labai mažus svertus, verčia šalis rinktis tarp savęs ir Kinijos, faktas, kad šios šalys turi daugiau pasirinkimo galimybių, yra geras dalykas, – tvirtino T.Hinane El Kadi. – Turėti daugiau pasirinkimų tarptautinėje arenoje yra vienareikšmiškai geras dalykas regionui ir jo stabilumui.“
Parengta pagal CNN inf.
