Nobelio taikos premiją pelnęs dvasinis ir politinis lyderis, kuris būdamas 90-ies ramiai mirė antrąją Kalėdų dieną, pats iš anksto suplanavo savo laidotuvių ceremoniją, nes norėjo, kad ji būtų kukli.
Pamaldos prasidėjo giesme ir smilkalus deginančių bei žvakes nešančių dvasininkų procesija bažnyčioje, kur D. Tutu kremuoti palaikai taip pat bus palaidoti.
Kovotojo su apartheidu Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ikonos D. Tutu palaikai anglikonų Šv. Jurgio katedroje buvo pašarvoti ketvirtadienį ir penktadienį, kad kuo daugiau žmonių galėtų atsisveikinti su itin mėgtu ir gerbtu dvasininku bei teisių gynėju.
Po privataus kremavimo D. Tutu pelenai bus palaidoti Šv. Jurgio katedroje – jo buvusioje parapijoje, kur nuo pirmadienio iki penktadienio po 10 minučių nuo vidurdienio jam atminti skambėdavo varpai.
Pagal velionio norą, laidotuvės bus paprastos.
„Jis nenorėjo jokio pretenzingumo ar didelių išlaidų, net... prašė, kad karstas būtų kuo pigesnis“, – pranešė jo fondas.
Laidotuvių dieną katedroje bus tik velionio šeimos gvazdikų puokštė.
Laikantis kovos su COVID-19 priemonių, laidotuvėse dalyvaus tik 100 žmonių.
D. Tutu norėjo, kad būtų apribotos ir karinės ceremonijos. Tik PAR vėliava bus įteikta jo žmonai Leah, su kuria jis susituokė 1955-aisiais ir su kuria susilaukė keturių vaikų.
1996 metais D. Tutu atsisakė arkivyskupo pareigų, kad galėtų vadovauti Tiesos ir susitaikymo komisijai, tyrusiai brutalią PAR praeitį.
Dėl senyvo amžiaus ir prostatos vėžio Nobelio taikos premijos laureato sveikata pastaraisiais metais buvo silpna, jis nebedalyvavo viešajame gyvenime.
