Prieš prasidedant JAV ir Rusijos deryboms – įtampą keliantys klausimai

Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai sekmadienį Ženevoje pradedant aukšto rango diplomatų derybas dėl Ukrainos, jose taip pat turėtų būti aptarta virtinė kitų nesutarimų tarp buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių.

J. Bidenas ir V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
J. Bidenas ir V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 9, 2022, 2:20 PM

Konfliktai pasaulyje

Vakarų pareigūnų teigimu, Rusija sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, kur per konfliktą su prorusiškais separatistais jau žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Jungtinės Valstijos įspėjo Rusiją dėl sunkių pasekmių, jei ji įsiveržtų į Ukrainą. Pasak jų, pažanga kitose srityje yra neįmanoma, jei Maskva neatitrauks savo kariuomenės.

2014 metais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį aneksavusi Rusija savo ruožtu reikalauja garantijų, kad NATO nebesiplės į rytus ir nebesteigs karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

Maskva sako, jog pasibaigus Šaltajam karui jai buvo pažadėta, kad Vakarų vadovaujamas aljansas nebesiplės.

Rusija ryžtingai kišosi į įvykius Baltarusijoje, kur autoritarinis lyderis Aliaksandaras Lukašenka malšino beprecedenčius masinius protestus, kilusius pasirodžius pranešimams apie 2020 metų prezidento rinkimų rezultatų klastojimą, o šią savaitę – į įvykius Kazachstane, kur Rusijos kariai buvo pakviesti padėti malšinti demonstracijų.

Afrikoje Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga didina spaudimą Rusijos privačiai karinei bendrovei „Wagner“. Ši grupė, kaip manoma, yra susijusi su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimu verslininku Jevgenijumi Prigožinu.

Pranešama, kad dėl pažeidimų Pietų Afrikos Respublikoje ir Libijoje kaltinama bendrovė aptarinėjo didelį kontraktą su Maliu.

Vakarų valstybės jau seniai nesutaria su Rusija dėl jos paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, nors kitu opiu klausimu – dėl Irano – prezidento Joe Bideno administracija iš esmės pasisako už bendradarbiavimą su Maskva.

Ginklų kontrolė

J. Bideno pergalė rinkimuose prieš vienašališkai sprendimus priimdavusį Donaldą Trumpą vėl atvėrė kelią diplomatijai tarp dviejų didžiausių pasaulyje branduolinį ginklą turinčių valstybių ginklų kontrolės srityje.

J. Bideno prezidentavimo pradžioje abi šalys susitarė pratęsti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START).

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios aptarti naujas pavojų mažinimo priemones Europoje, tačiau perspėjo, kad pirmiausia Rusija privalo atitraukti kariuomenę nuo Ukrainos sienos.

Žmogaus teisės

J. Bideno administracija pažadėjo ginti demokratiją nuo Kinijos ir Rusijos valdymo modelių, ir ne kartą kritikavo žmogaus teisių padėtį Rusijoje.

Praėjusį mėnesį Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo likviduota žymiausia šalies teisių gynimo organizacija „Memorial“. Vos prieš kelerius metus toks žingsnis būtų buvęs labai netikėtas.

Jungtinės Valstijos yra įvedusios Rusijai sankcijų dėl jos elgesio su garsiausiu V. Putino kritiku Aleksejumi Navalnu. 2020 metais buvo kėsintasi jį nunuodyti, o vėliau opozicionierius buvo įkalintas už ankstesnės lygtinės bausmės sąlygų pažeidimus.

Nesutarimai dėl ambasadų darbuotojų

Jungtinės Valstijos perspėjo, kad šiais metais Amerikos ambasada Maskvoje galbūt negalės atlikti savo funkcijų dėl naujo draudimo jai samdyti vietinius darbuotojus.

Jungtinės Valstijos skundžiasi dėl abipusiškumo trūkumo, nes Maskva JAV diplomatinėse atstovybėse dirbančius rusus priskaičiuoja prie JAV diplomatų, o Vašingtonas į JAV dirbančių Rusijos diplomatų skaičių įtraukia tik Rusijos piliečius.

Jungtinės Valstijos taip pat ragina V. Putino administraciją imtis veiksmų prieš programišius, kaip manoma, veikiančius Rusijoje. Be to, Vašingtono nerimą kelia seniai Rusijos vykdomos dezinformacijos kampanijos, ypač per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kai V. Putinas palaikė D. Trumpą.

JAV taip pat turėtų siekti dviejų Rusijoje kalinamų amerikiečių Paulo Whelano ir Trevoro Reedo paleidimo. Buvusiam JAV jūrų pėstininkui P. Whelanui buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą, o kitas buvęs jūrų pėstininkas T. Reedas buvo nuteistas kalėti devynerius metus dėl kaltinimų, kad būdamas neblaivus užpuolė Rusijos policijos pareigūną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.