Derybos Vienoje, kuriose ieškoma būdų išgelbėti Irano susitarimą su JAV, Kinija, Rusija, Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija, buvo atnaujintos lapkričio 29 dieną po penkių mėnesių pertraukos. Derybos buvo suspenduotos birželį, kai į valdžią Irane atėjo nauja ultrakonservatyvi vyriausybė.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Per pastarąjį derybų raundą „pasiekta geros pažangos visais keturiais klausimais: dėl sankcijų atšaukimo, branduolinių klausimų, patikros bei garantijų“, pirmadienį žurnalistams sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh.
Ši pažanga – „visų dalyvaujančių šalių pastangų pasiekti tvirtą susitarimą rezultatas“, pridūrė jis.
Pastarieji S. Khatibzadeh komentarai yra naujausi iš virtinės šiomis dienomis Irano paskelbtų pozityvių pareiškimų apie Vienoje vykstančias derybas.
Jungtinės Valstijos derybose dalyvauja tik netiesiogiai. Derybomis siekiama, kad Vašingtonas vėl prisijungtų prie sutarties, o Teheranas įsipareigotų vėl laikytis anksčiau duotų įsipareigojimų.
„Siekiame patikimo ir stabilaus susitarimo, – pirmadienį sakė S. Khatibzadeh. – Jei kita pusė mano, kad jai naudingas nestabilus ir nepatikimas susitarimas, Irano Islamo Respublikai jo nereikia.“
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas penktadienį sakė, kad derybose judama „teigiama kryptimi“, tačiau pabrėžė, jog labai svarbu jas kuo greičiau užbaigti.
Irano diplomatijos vadovas Hosseinas Amiras-Abdollahianas sekmadienį pareiškė, kad abi pusės artėja prie „gero susitarimo“.
Anot jo, kelią pažangai atvėrė Prancūzijos, anksčiau vaidinusios „blogąjį policininką“, protingas pastarojo meto elgesys ir JAV prisitaikymas prie realijų.
Tačiau H. Amiras-Abdollahianas įspėjo, kad tik nuo kitų dalyvaujančių šalių priklauso, ar pavyks derybas greitai užbaigti.
JK, Prancūzija ir Vokietija praėjusį mėnesį sakė, kad atsižvelgiant į šiitiškos respublikos urano sodrinimo spartą, susitarimui pasiekti liko vos kelios savaitės.
Iranas teigia norįs plėtoti tik civilius branduolinius pajėgumus, bet Vakarų valstybės pažymi, kad šiitiškos respublikos sukauptos prisodrinto urano atsargos gerokai didesnės nei reikia tokiems tikslams ir kad jos gali būti panaudotos atominiam arsenalui kurti.
Izraelis sako pasiliekąs teisę veikti prieš Iraną, nepriklausomai nuo branduolinio pakto
Izraelis ir toliau turės „neribotą laisvę“ imtis veiksmų prieš Iraną, nepriklausomai nuo branduolinio susitarimo tarp Teherano ir pasaulio galingųjų valstybių, pirmadienį pareiškė izraeliečių ministras pirmininkas Naftali Bennettas.
Tokius komentarus jis išsakė per parlamento Užsienio reikalų ir gynybos komiteto posėdį, vienam iraniečių pareigūnui pareiškus, kad per derybas Vienoje, skirtas išgelbėti 2015 metų istorinį paktą, pasiekta „geros pažangos“.
„Kalbant apie branduolines derybas Vienoje, tikrai esame susirūpinę. Man svarbu čia aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti: Izraelis nėra šių susitarimų šalis“, – pabrėžė N. Bennettas.
„Izraelis išlaikys neribotą ir nevaržomą laisvę veikti bet kur ir bet kada“, – pridūrė premjeras.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Per pastarąjį derybų raundą „pasiekta geros pažangos visais keturiais klausimais: dėl sankcijų atšaukimo, branduolinių klausimų, patikros bei garantijų“, pirmadienį žurnalistams sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh.
Izraelis iš esmės nepritaria JCPOA atgaivinimui, tačiau aukšto rango pareigūnai – visų pirma gynybos ministras Benny Gantzas ir užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas – leido suprasti, jog žydų valstybė galėtų pritarti susitarimui, kuris patikimai ribotų Irano branduolines ambicijas.
