Paaiškėjus, kad per 2019 m. Seimo rinkimus buvo klausomasi Lenkijos opozicijos rinkimų štabo vadovo, senatoriaus Krzysztofo Brejzos telefono pokalbių, skandalą imta lyginti su garsiąja „Watergate“ afera Vašingtone.
1974 m. JAV prezidentas Richardas Nixonas turėjo atsistatydinti atskleidus, kad jo konkurentą rinkimuose siekta sukompromituoti demokratų būstinėje įrengus klausymosi aparatūrą.
Teisės mokslų daktaras 38-erių K.Brejza per Seimo rinkimus vadovavo opozicinių partijų susivienijimo „Pilietinė koalicija“ rinkimų štabui. Būtent tada naudojant modernią sekimo įrangą „Pegasus“ buvo klausomasi jo pokalbių telefonu.
Tai nustatė Toronte (Kanada) veikianti „Citizen Lab“, tirianti internetinio saugumo bei žmogaus teisių problemas. Ši organizacija demaskavo, kad buvo šnipinėjami Lenkijos opozicijai talkinantys teisininkai Romanas Giertychas ir Ewa Wrzosek, o vėliau patvirtino, kad daugiausia klausytasi K.Brejzos pokalbių.
Izraelio bendrovės „NSO Group“ sukurta programinė įranga „Pegasus“ leidžia be telekomunikacijų firmų žinios klausytis jų klientų pašnekesių ir fiksuoti susirašinėjimą. Kūrėjai įrangą reklamavo kaip kovos su terorizmu ir mafijos nusikaltimais priemonę, tačiau programa išpopuliarėjo ir nešvariems tikslams.
Dėl šios priežasties JAV neseniai „Pegasus“ įtraukė į sankcijų sąrašą, o „Apple“ padavė Izraelio bendrovę į teismą siekdama apsaugoti „iPhone“ telefonų pirkėjus nuo šnipinėjimo.
Varšuvoje pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad Lenkijos saugumas už 5,5 mln. eurų įsigijo „Pegasus“ pažeisdamas įstatymus – iš lėšų, skirtų nusikaltimų aukoms šelpti. Vietoj pagalbos nukentėjusiesiems pinigai buvo panaudoti kitaminčiams šnipinėti.
Lenkijos opozicijos lyderiai senokai įtarinėjo, kad yra sekami, – valdančioji TTP kažkokiu būdu sužinodavo visus konkurentų planus.
Slaptųjų tarnybų koordinavimo ministerijos atstovas Stanislowas Zarynas pareiškė, kad vyriausybė nešnipinėjo opozicijos, ir atsisakė komentuoti kanadiečių demaskavimą dėl klausymosi naudojant „Pegasus“ programą.
Valstybinė televizija bei vyriausybę palaikanti žiniasklaida šį skandalą taip pat ignoruoja arba menkina – esą pokalbių klausytasi dėl korupcinių įtarimų.
„Paaiškėjus tokiems faktams normaliose demokratinėse valstybėse valdantieji atsistatydintų ir būtų skelbiami pirmalaikiai rinkimai“, – rašė natemat.pl.
„Mano su vyru pokalbių buvo klausomasi net miegamajame. Šlykštu“, – piktinosi K.Brejzos žmona Dorota, o jos vyras paragino kitus opozicijos politikus kreiptis į „Citizen Lab“ ir sužinoti, ar jie nebuvo sekami.
Opozicijos lyderis Donaldas Tuskas pareiškė, kad klausymosi skandalą turėtų tirti prokuratūra, bet spėja, kad TTP valdant to neįvyks. Todėl opozicija planuoja savo tyrimo komisiją įsteigti Senate ir išsiaiškinti nors dalį kaltinimų, mat neturės įgaliojimo vykdyti apklausas.
„Watergate“ afera, palyginti su mūsiške, buvo menkutė – ten norėta klausytis vien pokalbių rinkimų štabe, o pas mus klausėsi net šnekų miegamajame“, – pareiškė Lenkijos ekspremjeras Leszekas Milleris.
„Gazeta Wyborcza“ priminė, kad JAV pareigūnai 1974-aisiais areštavo asmenis, demokratų partijos štabe įtaisiusius klausymosi aparatūrą, Senatas įsteigė tyrimo komisiją. Lenkijos teisėsauga išvis nereagavo į neteisėtą sekimą, o valdantieji išjuokė opozicijos prašymą burti specialią tyrimo komisiją. Dienraščio teigimu, tai liudija demokratinės sistemos susilpnėjimą Lenkijoje. Primenama, kad valdantieji uzurpavo teisėsaugos institucijas, atleidžia TTP neklusnius teisėjus.
„Esate demoralizuotų nusikaltėlių gauja“, – į valdančiuosius kreipėsi šnipinėtas advokatas R.Giertychas. Jis paduos teisingumo bei slaptųjų tarnybų koordinavimo ministrus į teismą Italijoje, mat jo pokalbiai „Pegasus“ programa buvo sekami net nuvykus į šią šalį.
Partijos „Lenkija 2050“ lyderis Szymonas Holownia parašė: „Tų, kurie politiniuose oponentuose ėmė įžiūrėti potencialius teroristus, baimė akivaizdžiai perkopė paranojos lygį.“
